Bangkok, Tailandas

2008 11 12

Miestas per kelis metus pasikeitęs.

Jaučiasi turistų antplūdis.

Sunku patikėti, bet kartais užtrunka, kol pavyksta įsiprašyti taksisto pavėžinti. Užsiprašo dvigubą arba trigubą kaina..jei sakai, jog važiuosi tik pagal prisuktą skaitliuką – pagazuoja ir dingsta už kito kampo. Arba grįžta žaisti šaškėmis su kitais taksistais.

Pro Thon Buri senąjį rajoną sunku praplaukti neišlipus į krantą. Kviečia užsibūti ilgėliau. Už kiekvieno kampo vis išnyra po kitą šventyklą. Duslūs būgno dūžiai. Vakarėjant, Wat Arun dvelkia ramybe ir gaiva. Užlipus stačiais laipteliais, žvilgsnis nuvingiuoja Chao Phraya upe. Naujas atradimas, kuriam kažkaip pavyko praslysti praeitą kartą.

Šiandien mėnulio pilnaties šventė. Miestas dūzgia lyg naujųjų metų išvakarėse. Visi skuba pirkti gėlių vainikėlių, kuriuos vėliau leidžia upe. Šiuo ritualu išperka nuodėmes bei apsivalo. Įspūdingas reginys. Upės pakrantė žiba nuo žvakių liepsnų, nosį malonina smilkalų kvapas. Čia pat įsibridę berniukai tikrina kiekvieną vainikėlį..ieško šlamančios aukos. Kartais suranda. Geras vakaras blogiems darbams. Kol šviečia pilnatis..lengva išpirkti nuodėmes.

Prie atokesnių šventyklų buriuojasi benamės katė ir šunys. Keistas jausmas – lyg nekviestam užėjus į svečius, kur tavęs nelabai kas laukia.


Plaukiant žmonių perpildytais laivais/ autobusais, akys nejučia pradeda ieškoti gelbėjimosi liemenių. Ir suranda. Tampriai surištas ir įsuktas į tvirtą plėvelę. 10 vienetų.


Įvyko lūžis. 3 dienas iš eilės Martynui koją pakišdavo 4 aukšto paskutinis laiptelis. Kaskart tas pats. Turbūt piktybiškai. Šiandien pavyko išvengti klastos.