2008 11 13
Po truputi tolstam nuo turistų lankytinų vietų.
Lumphini parkas vidurdienį pustuštis. Pavėsyje kur ne kur snūduriuoja žmonės. Čia dirbantiems policininkams galima pavydėti – vienas lėtai pasižaisdamas suka ratus dviračiu, kitas stumia laiką ant suolelio. Šlavėjai ir valytojai 14 val. linksmi išlinguoja namolio. Vienas gabenamas ant dviračio bagažinės, nes savojo paminti jau nebesugeba. Nori pasirąžyti ir vos nenuvirsta atbulas.
Norint valandžiukę paplaukioti baseine, reikia 2 nuotraukų, paso kopijos, pažymos iš gydytojo apie sveikatos būklę bei pilnos plaukiko amunicijos.
Iškaba ant parduotuvės durų: “Jeigu tai blizga, mes jį turime”.
Prie įėjimų į metro tikrina visų žmonių įsinešamus asmeninius daiktus. Metro linijos ne per ilgiausios, bet moderniai įrengtos. Puikuojasi prikalta lentelė, jog rezultatas pasiektas padedant japonams. Vėsu ir tuščia. Gyvenimas verda išlindus iš požemių.
Autobuso konduktorius švelniai lanksčiais judesiais vingiuoja tarp keleivių. Bilietėlį ir grąžą paduoda ranka, su tobulai nudildintais bei raudonu laku papuoštais nagais.
Vakarėjant paupyje verda veiksmas. Žmonės sportuoja, mergaitės mokosi keistų šokių, persipynusių su kovos menų judesiais.
Tarp vietinių benamių galima išvysti ir europietiškos išvaizdos žmonių. Be gyvenimo džiaugsmo akyse.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą