2008 m. spalio 31 d., penktadienis

Yangshuo, Kinija


2008 10 30 Yangshuo

Pro langą matosi didžiulis kalnas, vakarais čirpia svirpliai.

Šalia viešbučio diedukas pardavinėja vandenį bei kitus mažmožius. Klientų pas jį užsuka nedaug, todėl beveik visą dieną groja dūdele. Labai jaukiai ir raminančiai.

Užkandžiavome “Dutch café”. Tarp kitų vėliavėlių plazdeno ir lietuviška. Ant stalo po stiklu gulėjo užkišti 10 litų. Gera prisiminti namus.

Namuose nelaimingas atsitikimas – Martynas pjovė milžinišką kriaušę ir kartu rėžtelėjo pirštą. Buvo daug keiksmų. Dėl dviejų priežasčių. Kriaušė pasirodo buvo dar viena greipfruto/ apelsino rūšis.

Vėl pakliuvom į moksleivių apgultį. 3 kartus į skirtingas užrašų knygeles turėjom užrašyti savo el. paštą bei šalį iš kur atvykom. Populiarinam Lietuva. Bent jau padedam atlikti namų darbų užduotis.

Olimpiados metu paskelbtas draudimas spjaudytis viešose vietose seniausiai užmirštas. TAI lyg savotiškas folkloras, perduodamas iš kartos į kartą. Tuo garsu prasideda kiekvienas mūsų rytas, jį girdim ir prieš pat užmiegant.

Visas miestas raudonuoja nuo apvalių kiniškų žibintų. Vis dar negaliu atsigrožėti.

Yangshuo, Kinija


2008 10 29 Yangshuo

Visos televizijos rodomos naujienos yra vien tik apie Kinija. Užsienio naujienų skyrelyje, reportažas kaip Kinijos prezidentas Hu Jintao susitinka su D. Medvedev Maskvoje. Čia pasaulis ir pasibaigia. Visi siužetai yra apie kinų ekonomikos augimą, bei kasdien, kurioje nors provincijoje vykstančias elektronikos ir pan. parodas. Bet orų dalyje pranešė, jog nuo Estijos Lietuvos link, juda šalto oro bei lietaus ciklonas.

Viešbučio vestibiulyje vis pasirodo darni pora. Juodi „Nike“ šortai bei rožiniai marškinėliai. Pas ją. Lygiai tokie pat ir pas jį.

Banke prie klientų aptarnavimo langelio pririštas tušinukas. Už kitos virvutės pririšti akiniai.

Longji, Kinija


2008 10 28


Trijų valandų kelias, ankstų rytą prasidėjęs Yangshuo, driekėsi Longsheng krašto link.

Oras dvelkė saulėje džiūstančias čili pipirais, juodavo senų juodų čerpių stogai.

Šimtmečius formuojamos ryžių terasos kvietė žvilgsnį kuo ilgiau klajoti nesibaigiančiais vingiais. Klajojom ir mes – tūkstančiais laiptelių, aukštyn žemyn. Ryžių želmenys buvo neseniai nupjauti, todėl vaizdai buvo šiek tik kuklesni nei katalogo pristatyme. Bet vis tiek kvapą gniaužiantys. Diena pasitaikė karšta, kilo rūkas. Tolumoje juodavo Ping An senovinis kaimelis, kuriame ir šiandien verda gyvenimas. Jis gyvesnis ir dėl užsukančių turistų. Siūvinių, mezginių bei kitokių spalvingų grožybių galerijoje galima net pasiklysti. „Heliou! Liuka liuka!!!“ lyg aidas atsikartoja vietinių moterų lūpose. Gražu. Bet žvilgnis vėl ir vėl kliūva už gamtos ir žmogaus sukurto derinio – „Septynių žvaigždžių, lydinčių mėnulį“ ryžių terasų. Beveik kilometro aukštyje vingiuojančias žaliasias juostas supa net 1900 m. aukščio kalnai. Galima kopinėti be pabaigos – už kiekvieno posūkio atsiveria vis kitoks piešinys. Taip ir kviečia užsibūti ilgėliau, bei pavakaroti prie arbatos vienoje iš vaizdingų kavinukių.

Moterys, niekada nekerpančios savo plaukų, kaip išprotėjusios bruka atvirukus su savo atvaizdais. Visų jų plaukų ilgis ne trumpesnis, nei 1,5 metro. Ilgiausias kasas nešioja 85 metų senutė, kuri per visa savo gyvenimą plaukus trumpino tik vieną kartą. Galvą visos plauna du kartus per mėnesį..Bent jau tai intriguodama sakė gidė. Varno juodumo plaukai blizga net iš toli bei atrodo tikrai gražiai. Jų savininkės viena po kitos mus palydi keiksmais, jog neperkam tų atvirukų. Kad kelelis nedulkėtų.

Kartu autobusėliu važiavo buvęs komunistų partijos pirmojo sekretoriaus pavaduotojas. Tai žaižaravo jo pavyza, bei išskirtinė šukuosena. Plaukai nuo pakaušio nurėžti lyg pjautuvu. Įspūdinga. Martynas mano, jog jis bijo vaiduoklių. Aš irgi linkus tuo tikėti.

Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus pavaduotojas bijo ne tik vaiduoklių. Bet ir kabančių tiltų. Tuo įsitikinom.

Gidė kalbėjo labai daug ir labai greitai. Jai atrodo, jog ji labai gerai moka anglų kalbą. Turbūt taip ir yra. Bet nei vienas užsienio turistas jos pasakojimų nesuprato daugiau nei 6 procentus.

Autobusui sustojus nors 10 min. Vairuotojai iškart buriasi i kortų turnyrą.


Per televizorių rodė reportažą, kuriame, vyras pasakojo apie Microsoft office „Windows“ subtilybes. Į atlapą buvo įsisegęs pakalnučių bei paparčio kompoziciją. Kitame siužete kalbėjo moteris, kostiumėlį papuošus didžiuliu orchidėjos bei sausučių komplektu. Tai labiau jau panašėjo į puokštę.

Važiuojant pagrindine gatve visi namų fasadai yra šviežiai nudažyti, arba dažomi. Kiti 3 namo šonai tuo pasigirti negali. Antroje eilėje esantys dažų neragavę jau daugelį metų.

Kiekvieną kartą vėjui nupūtus 26 plaukus nuo viršugalvio, vyras staigiais judesiais dėlioja juos į vietą plikėje. Po to lėtai apsidairo.

Panda atsivedė dvynukus.

Lijiang upė, Kinija


2008 10 26

Prieplaukoje lūkuriavo gal 50 laivų, kurie netrukus prigužėjo turistų. Visi jie – kinai. Užsieniečiams skirtieji laukė keletą kilometrų tolėliau..ir buvo dvigubai brangesni. Tik įžengus į salę, buvom maloniai sutikti stalo kaimynų – geriausios vietos prie lango be žodžių buvo atiduotos mums. Atseikėjusios iš savo krūvelės, moteriškės pažėrė po saują keptų saulėgrąžų. Su likusiais kaimynais jomis nesidalino.

4 valandos Lijiang upe. Mistiškas uolų koridorius slinko iš lėto, už kiekvieno vingio iš rūko išnirdavo naujas stebuklas. Lietus skandino melancholijoje, mus plukdydamas vaizdingoje migloje. 84 kilometrų kelias tarp Guilin ir Yangshua dovanoja tūkstančius įspūdingų viršūnių, kaskart atrodančių vis kitaip.

Gidei paskelbus, jog plaukiam pro “ Devynių arklių kalną” arba “ Upinės sraigės kalvą” visi masiškai puldavo fotografuoti. Mes kaip kokie nevykėliai įamžinom bevardes, tiesiog mums patikusias viršūnes. Net “Berniuko – pieštuko” negalėsim parodyti..per didelė konkurencija buvo prie laivo krašto.

Grupė baltomis vienodomis kepurėmis pasipuošusių keliauninkų. Išsiskiriančiai ramūs. Turbūt kartu jau keliauja kokią savaitę, bet vienas kito be baltos kepurės nėra matęs. Jei kuris nors netyčia nusiimtų – likusieji nepažintų. Ir vardų nespėjo pasakyti.“ Ruda dėmė dešinėje, gal galėtumėt paduoti arbatos?”…

Šeima mus pavaišino apelsinais. Bet jų nedavė moteriškėms su saulėgrąžomis.

Prie vieno stalo draugai pliekia kortomis. Visas keturias valandas. Dažniausia asilu lieka vienas ir tas pats. Tada raukosi bei niršta. Ir labai garsiai juokiasi bei pirštais bado kitus, kai laimi pats. Taip buvo 2 kartus. Per 4 valandas. Pro šalį slenka nepakartojami vaizdai. Žaidėjai apsidairė laivui sustojus. Vienas ir tas pats liko su 2 kaladėmis rankose. Asilas?..Sugižęs išlipinėja.

Kruizui pasibaigus siūlė pirkti DVD su filmuotais upės bei kalnų vaizdais. Kortuotojai susidomėjo.

Yangshuo. Miestelis prie upės ir kalvų. Po didmiesčio šurmulio tikra atgaiva. Planavom pasilikti dienai. Pasiliksim 5. Užbūrė.

Guilin, Kinija


2008 10 25

Čia visi žmonės su uniforma yra labai svarbūs. Net jei jie švilpuku reguliuoja eismą, persimetę draugovininko raištį stoviniuoja aikštėje, ar tarpuvartėje sutūpę bei dantis berakinėjantys policininkai. Padėties svarba ore tvinkčioja 184 metrų spinduliu. Ramus, savim pasitikintis žvilgsnis, FM dažniu transliuojantis nuopelnus tautai. Susitikus žvilgsniams šiltesnės akimirkos tikėtis būtų naivu. Žmonės su uniforma tam neturi laiko. Net jei tarpuvartėje krapšto dantis.

Viduryje zujančios aikštės moteris, laikydama ant rankų sūnų, padeda atlikti gamtinius reikalus. Ant baltos granito plokštės garuoja prikrauta šviežienos krūva.

Sunku žiūrėti į šliaužiantį pilvu bekojį žmogų. Nepatogu duoti išmaldos..o jei žvilgsniai susitiks? Minia juda tarytum diena nė kiek nepasikeitė. Mes su minia. Bet diena jau kitokia.

Kuo didesnė transporto priemonė, tuo esi svarbesnis eismo dalyvis. Pėsčiųjų perėjos pieštos tik dėl estetinio miesto grožio, neišsiaiškinus kam jos skirtos. Niekam neįdomu. Visada yra išeitis – galima įsigyti transporto priemonę. Keista – avarijų neteko matyti. Žmonės vikriai įgudę teleportuotis į kitą gatvės pusę. Po truputį lavinamės ir mes.

Jaukus parkas šalia miesto centro. Miesto šurmulys paskęsta tvenkiniuose, supančiuose kelias šventyklas. Vingiuojančiais tilteliais vaikšto žmonės, spinduliuojantys linksmumą. Malonu, jog nelyja.

Banke sulaukus savo eilės paaiškėja, jog valiutos išsikeisti čia negalima. Ją keičia tik vienintelis „Bank of China“. Tai paaiškinęs darbuotojas vis nenustoja apžiūrinėjęs 50 eurų kupiūras. Laboratorinė/dokumentinė praktika.

Parduotuvėje pirkom alaus ir riešutų. Nusipirkom alaus ir džiovintų bananų.

Rajoninės parduotuvėlės naują pradžią skelbia prisidažiusių pagyvenusių būgnininkių paradas. Jei parduotuvė būtų centre turbūt žygiuotų jaunos. Raudoni švarkai nuteikia šventiškai. Vistik šeštadienis.

Guilin, Kinija


2008 10 24


Visą dieną lyja..temperatūra apie 13 laipsnių. Atsiprašėme į kuprinės dugną nugrūstų šiltesnių drabužėlių.


Mergina iš maisto užeigėlės, padėjusi mums susigaudyti meniu, klausė, ar galime tapti draugais. Atsakiau, jog žinoma. Apsidžiaugus padėkojo. Ir dingo kažkur virtuvėje.

Kelias valandas ieškojome interneto kavinės. Bet nepavyko. Jaučiu, jog ji buvo jau kažkur visai šalia.

„Nine million bicycles in ...“ Guilin.


Stalo viduryje įtaisytas puodas. Pasirenkę iš begalės produktų, vietoj patys juos verdamės. Tinkamai pasiūlyti prieskoniai, valgį daro malonų gomuriui. Labai patiko. Vėl permokėjome dvigubai..ir vėl negalėjome įrodyti. Lyg būtumėm valgę Europos sostinėj. Vietinis verslininkas vis gurgšnojo vietinės dėgtinytės. Stiklinėmis. Ir kalbėjo vis garsiau.

Grįžtant namo taksistas truputi parodė miestą. Juk turistų kišenės plyšta.

Skirtingas suvokimas apie tiesą. Čia jos yra dvi.

Guilin, Kinija


2008 10 23

Mėnulio delčia kabėjo kai’ U” raidė. Neatsimenu, jog tai bučiau mačiusi ankščiau.

Vietos autobuse buvo labai patogios. Per daug geros, važiuojant tokiu keliu. Kiekvieną už bilietą sumokėtą juanį atidirbom su kaupu. Kelionė prasidėjo labai prastai asfaltuotu keliu, kuris lyg šnabždėdamas siūlė pasisemti šiek tiek kantrybės, kol privažiuosim greitkelį. Taip ir buvo – prastasis kelias netrukus pasibaigė..bei prasidėjo siaubingas. Apie 400 km atsitrankėm išdaužytais, pilnais akmenų, žvyrkeliais. Vietas gavome pačiam priekyje, todėl net pasižvygaudami galėjom dalyvauti vietinėje autobusų/sunkvežimių “Formulė-1”. 600 km važiavom 13 val. Netiesa būtų pasakyti, jog naktis pralėkė kaip akimirka. Atvykus į galutinę stotelę ir mus išlaipinus..paaiškėjo, jog iki mūsų galutinio tikslo – Guilin, yra likę dar 65 km. Tiesiog. Nesvarbu, jog bilietus nusiperki iki tam tikro taško..nėra garantijos, jog jį ir pasieksi.

Čia melagystės ir prasidėjo.

Pasiklydę vertime.

Visi kur tik įmanoma apgaudinėja, nes turbūt mano, jog europietiškos išvaizdos žmogaus kišenės prigrūstos pinigų. Nors tą supranti..bet negali įrodyti. Ir moki dvigubai.

Šalta.

Guangzhou, Kinija


2008 10 22

Kinijoje arbatpinigių turbūt niekas nepalieka. Bent jau mes nematėm. Mūsų viešbučio berniukas net išsigando, kai išsiregistruodami norėjom jam atsidėkoti už pagalbą. Nuleidęs akis vis kartojo „no no no“. Net mes patys pasijutom nepatogiai, jog elgiamės kaip tikri kapitalistai. Bet jau negalėjom trauktis. Berniukas mus išvadavo iš nemalonios situacijos ir pinigėlius paėmė. Savo mobilųjį telefoną puošia savo paties nuotrauka. Joje šneka telefonu..

Goungzhou širdyje yra kitokio pasaulio priminimas – sala, kurioje ankščiau namus statė ir gyveno įtakingi užsieniečiai. Architektūroje jaučiama labai stipri prancūzų, ispanų, portugalų įtaka. Kultūrų kokteilis. Lengvas priminimas apie namus. Pirmą kartą pamatėm tiek daug užsieniečių. Galbūt juos atviliojo „Starbucks“ kavos kvapas. Ir visagalis bevielis internetas.

Norėtųsi tikėti, jog ne Angelinos Jolie pasekėjai vaikinasi kinų vaikus. Ir ne dėl to, kad dabar tiesiog taip madinga. Šiandien matėm gal kokias 5 tokias amerikiečių šeimas su siauraakiais mažyliais. Visi vos žengią pirmuosius žingsnius. Nežinia kaip dažnai jų kojytės mins Kinijos žemę..

Sala nusėta ypatingo išraiškingumo skulptūromis. Storulis amerikietis, apsikarstęs dangų remiančiais fotoaparatas, žvelgdamas į mano fotografinius bandymus šypsojosi į ūsą. Kas kaip moka, tas taip šoka.

Paupyje žmonės snūduriuoja išsitiesę ant suolelių. Kažin kiek čia iš jų pasilieka nakčiai.

Europietiška salelė kažkuo traukia jaunuosius. Kaip magnetas. Didžiulis. Matėm turbūt apie 30 jaunųjų porų. Visos nuolankai klausė fotografų, kurie iš jų darė vaškinių figūrų muziejaus eksponatus. Kimšta persikais žuvis. Jausmas kažkur paliktas šeštadieniniame pokylyje, kai pjaustydami triaukštį tortą, prisiekinėjo amžiną meilę. Kai kurios jaunosios paskubomis suknele buvo tiesiog užsivilkusios ant džinsu. Ir avėjo baltais sportiniais bateliais. Nuotraukoje to vis tiek juk nesimato.

Moksleiviai besąlygiškai paklūsta maršo ritmui. Bei mokytojui. Taikliai žygiuoja sulyg kiekvienu būgno dūžiu. Šventei bus pasirengę puikiai. Bent jau išoriškai. Po vienodom uniformom slepiasi tie patys valiūkiški vaikai.


Naktinis autobusas į Guilin nustebino pilnai išsitiesiančiomis vietomis. Kinai labai jausmingi..labai greit ir garsiai šneka.

Guangzhou, Kinija


2008 10 21

Kavos nebeieškojome, todėl pavyko išvengti rytinio čefyro gurkšnio.

Kartais apima neviltis dėl nesusišnekėjimo. Mūsų viešbučio berniukas, ties kažkuria vieta pametė anglų kalbos siūlą. Šiandien užtrukome jau 1,5 val. Bandėme sužinoti galimybes kaip nuvažiuoti į Guilin. Viešbučio apačioje įsikūręs „Business centre“ pasirodo teikia ir kelionių agentūros paslaugas.

Lengviau bilietą nusipirkti stotyje. Joje. pasitiko išvykimo/ atvykimo grafikų švieslente. Vien kinų rašmenimis. Mergaitei pakeliui į stotį sugedo lagaminas, bei atsivėrė visu savo grožių. Lagamino gaminimo šalį nutyli istorija. Buvo gaila.

Įėjus į turistų informacijos centrą pasigirdo keistas cypimas, panašus į “iujjjjjjjj”. 9 salės darbuotojos sugebėjo dingti per 7 sekundes. Liko 1, kuri paprašė ateiti po valandos, kai po pietų grįš kita mergina, kuri šneka angliškai. Mes bandė ją įtikinti, jog ji ir pati gerai šneka ir mes ją puikiai suprantam. Nepasidavė. Ji tikrai šnekėjo kelis kartus geriau, nei mūsų viešbučio darbuotojai visus kartu sudėjus. Į turizmo ofisą užsukusiai moteriai iš Singapūro (mes čia patys taip sugalvojom), paaiškinom kur yra penkių ožkų statula. Paslaugioji informacijos teikimo mergaitė suglumo ties anglišku žodžiu “ožkos”. O mes puikiai prisiminėm vakarykštę fotografija su visa kinų klase. Prie tų pačių ožkų.

Vėl klaidžiojom po Yuexiu parką. Medžius laistė chemikalais iš važiuojančios mašinos. Norėdami praeiti, žmonės bėgdavo. Lėkėm ir mes. Bet mus aplaistė. Ilgą laiką neturėsim jokių parazitų.

Buvo nebe pirmadienis ir mums pavyko nueiti į Guangzhou meno muziejų. Piešiniai ant stiklo, ypatingai smulkus siuvinėjimas, porceliano subtilybės. Man patiko, Martyną apėmė miegas. Prabudo kitoj ekspozicijoj, kur buvo eksponuojami meteoritai bei visokių dinozaurų skeletai.

Per televizorių rodė reportažą, jog Kinijoje buvo atlikti naujo lėktuvo bandymai. Skrydis truko 10 min, ir buvo “without any probems”. Pigių skrydžių bendrovė „OK“...

Kiekvieną dieną pagaliukais valgom vis geriau. Kiniško greito maisto restoranas sužavėjo. Ypač antis.

Guangzhou, Kinija


2008 10 20

Vėl sugebėjome nusipirkti čefyrą su pienu. Tiesiog štai tokia ryto pradžia.

Parkuose skraido milžiniški drugeliai. Iš toli galima sumaišyti su kokiu varnėnu.

Yuexiu parkas stebino savo dydžiu bei įvairove. Atėjom trumpam. Praleidom beveik visa dieną. Ne veltui tai didžiausias miesto parkas Kinijoje. Keletas ežerų, gėlių sodai, kalvos, koplyčios, didžiausias matytas futbolo stadionas, daug žmonių, keli muziejai. Kadangi meno muziejus buvo uždarytas (pirmadienis)..susigundėm istorijos muziejumi. Akivaizdu, jog Kinija buvo civilizacijos lopšys. Ir nuojauta kužda, jog po kokių 100 metų ji bus išlindus iš pogrindžio bei įrodžius savo vertę pasauliui. Ir vėl nustebino vaizdas. Daugiaaukščių jūra kiekvieną kartą gali būti kitokia. Ir yra.

Moterys ir šiame parke repetavo visokius šokius. Man be galo gražu. Šįkart visos buvo persiavusios vienodais raudonais bateliais, kasdieniniai kantriai laukė po suoliukais.

Vyrai statė drakono šokį. Turbūt tai buvo pirmas susitikimas. Pagrindinis atlikėjas kažkaip juokingai kilnojo didžiulę kaukę. Dar kartą įrodymas, jog svarbiausiai darbas, pasišventimas ir noras. Po kurio laiko būgno dūžis skambėjo visai ritmingai.

Kinai tikrai labai sportiški. Kai kurie vaikšto atbulomis.

Kinietė mergaitė paprašė su mumis nusifotografuoti.Pasirodo su visa jos klase. Prie 5 ožių. Tai Goungzhou simbolis. Simboliška.

Beijing gatvė raudonuoja nuo šimtų žibintų. Iš grindinio purškiami šalti vandens garai, kurie puikiai gaivina. Didžiulė apsipirkimų vieta. Nors aplink prabangios parduotuvės, iš kažkur vis išdygsta gatvės prekeiviai, kurie atkakliai siūlo “geresnes” prekes iš “po prekystalio”. Visos prekės išdėtos lapuose/ menių. Man kažkodėl vis siūlė pirkti rankinuką, Martynui laikrodį. Ir taip gal kokį 11 kartų. Niu nereikia mums to laikrodžio. Laiko mes turim..ir statuso visuomenėje deklaruoti nenorim.

Visą valandą bandėm prasitęsti dar vienai nakčiai kambarį. Gal nemokam piešti. Aiškinti tai jau tikrai. Prasitęsėm.

Guangzhou, Kinija


Visa diena praleidom Baiyun Shan – Baltojo Debesies kalne. Tai didžiule oaze ir atgaiva sielai po daugiaaukščių parado. Kelis kilometrus nutolęs nuo Guangzhou, slepia ramybes, smilkalų ruko bei plaukiančios maldos sventykla. Sklindanti giesme tiesiog panardina į meditaciją. Pakopomis išdėstyta maldos vieta užima net 10 000 kvadratinių metrų. Akys mirga nuo tvenkinyje nardančiu įvairiaspalvių karpiu, gyvenančių kartu su šimtais vežlių. Vieta, kur laikas sustoja. Vis negalim atsidžiaugti, jog nereikia niekur skubėti, ir galim sau leisti sėdėti tiesiog valandomis ir mėgautis užsitęsusiomis akimirkomis.


Taip praleisti sekmadienį sugalvojo krūva vietinių, bet tai visai nevargino, net nesijautė, jog eini minioje. Visi stebėtinai atsipalaidavę, linksmi ir kultūringi. Visur pastebima 1 vaiko politika. Taip pat nematyti vienu mamų, kurios leistu laiką su vaiku - visa šeima kartu. Į akis krenta, jog su vaikais daugiau žaidžia tėčiai. Sekmadieninis pasivaikščiojimas Vingio parke atrodo Šiek tiek kitaip.

Kiniečiai yra labai sportiški, pradedant nuo pasipuošimo marškinėliais su užrašais pvz. „Wealthy life“, baigiant nuolatiniu judėjimu. Šįkart įdomiai atrodė sportinių šokių variacijos pagal „Modern Talking“ kinietišką versiją.

Per pusryčius apsigavę ir vietoj kavos nusipirkę LABAI stipria arbata (čefyrą) su pienu, pietums nesinorėjo dideliu staigmenų. Šįkart pavyko – netgi viską sudorojome valgydami pagalėliais. Čia, aišku, visiems aplink sėdintiems sukėlėme juoką..bet juokinga buvo ir mums patiems. Svarbiausiai praktika. Įdomiausia buvo stebėti kiniečius, kurie visokius žuvies kaulus bei kitas atliekas spjaudydavo ant stalo, arba grindų - stalas įspudingai atrodydavo kai baigdavo pietauti.

Guangzhou, Kinija


Rytas prasidėjo keistai ryškios spalvos debesyse, 11 kilometru aukštyje, pakeliui į Guangzhou. Rausvas neonas, ateities diskoteka.

Sėkmingai pavyko ištrūkti iš oro uosto, be jokių ypatingų patikrinimų. Besileidžiant lėktuvui, uniformuota moteriške įspėjo, jog įtariant kokią nors ligą, gali žmogų iš oro uosto iškart vežti į ligoninę, kol praeis karantino laikotarpis. Net jei kondicionierius lėktuve pūtė per šaltą orą ir nežymiai šliurpčioji nosimi. Teko susiimti po daugelio nemigo valandų, pasitempus, plačia šypsena veide žingsniuoti lemtingus žingsnius. Juk nesinori užtrukti patikrinimuose, arba kelionę pradėti karantino palatoje.

Anglų kalba tikrai ne pagrindinė komunikavimo priemonė pasaulyje. Bent jau ne Kinijoje. Aklai išmoktos frazės gali suklaidinti. Jei tik paklausi kokio nors oro uosto darbuotojo pareiginėje instrukcijoje nenumatyto klausimo.. pvz. „ar galima kur nors oro uoste pasinaudoti interneto paslaugomis?“ hmmm.. Kitas klausimas. Buvo užvaldęs šioks toks nerimas, kai paprašius išversti mūsų rezervuoto viešbučio adresą į kinų kalbą, gal kokie 5 „Business centre“ darbuotojai (jame pastatyti 2 pavargę kompiuterėliai „Assus“ bei pajungtas vos leisgyvis internetas) aiškino, jog šis viešbutis yra Šanchajuje. Ir šypsojosi sau į ūsą.

Po vakarinio pasivaikščiojimo plūsta geros emocijos. Užklydom į jaukų parką, kuriame žmonės šeštadienio vakarą leidžia su vaikais, žaidžia badmintoną (ypatingai gerai), senoliai susėdę prie stalelių pyškina kortomis. Poros šoka salsą, tango, valsą pagal kiniškos muzikos ritmus. Labai jauki atmosfera. Vis pasigirsdavo vos pradėjusios vaikščioti mergaitės batelių cypsėjimas. Su kiekvienu jos žingsniu. Stebuklingi batai, įkvepiantis vaikus žygiams.

Pirma čia praleista diena džiugina. O tos kelios virtos vištos kojos su nagais, kurios plūduriavo užsakytoje sriuboje, tik įkvepia naujiems ieškojimams. Mielų žmonių, skanaus maisto, nepatirtų pojūčių.