2009 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Karantinas baigėsi. Šri Lanka


Šri Lankoje esame jau visą savaitę, tačiau nedrąsiai ja mėgautis pradėjom tik šiomis dienomis. Praleidę kelias valandas sostinėje Kolombo ir beviltiškai ieškodami vietos, kur galima butų pavalgyti, turizmo ofiso darbuotoja išgirdo mūsų tariamus žodžius: - “Šri Lankoje ketinome praleisti mėnesį, bet dabar mąstome, jog galbūt šios patirties užteks ir dviems dienoms”. Suprasdami, jog mūsų lūpomis kalba alkis, nuovargis, praleidus bemiegę naktį oro uoste, žmonių minios gatvėje, triukšmas, nuolatinis bandymas apgauti..uždarėme dideles viešbučio duris, už kurių ošia Indijos vandenynas. Tarsi techninė pažeistų kanalų profilaktika, protinės ir jausminės sistemos perkrovimas. Bangų mūša žadina ryte, naktį užkloja nuslinkusią antklodę, vakare vilioja sėdėti terasoje bei lydėti saulę. Po truputį paliekam savanorišką izoliatorių ir užveriam anksčiau įsileidusias duris, ant kurių parašyta “Karantinas, neikite į išorinį pasaulį ir nesinervinkite ”.

Vaikščiojant Kolombo gatvėmis vis nepalieka jausmas, lyg būtum viduryje karinės bazės – kas šimtą metrų patruliuoja kareiviai apsiginklavę automatais, apsiraizgę šovinių girliandomis. Turėtų būti natūralu, kai stebim pagrindine gatve važiuojančią tanketę, ar spygliuotais užtvarais atskirtus ištisus rajonus, į kuriuos norint patekti, esi apieškomas atskirame kambaryje. Važiuojant svarbiems valstybės atstovams, užtveriami visi aplinkiniai keliai, palyda nusidriekia dešimtimis automobilių, iš paskos rieda prigrūstas sunkvežimis kareivių, apsikabinusių į visas puses nutaikytus ginklus, viršum galvų ratus suka malūnsparnis. Gegužę pritilusio, tris ilgus dešimtmečius trukusio pilietinio karo smarvė vis dar šalia.


Galutinai tapom pilvo vergais. Vegetariškos maisto tokie nauji skoniai, jog juos aprašinėti būtų beviltiška. Mėgaujamės kiekvienu valgiu, pavalgę pietus jau laukiam vakarienės. Aštru kaip reikiant, bet tarsi kokia priklausomybė – norisi dar. Daugelyje užkandinių, prieš dedant pasirinktus patiekalus, lėkštė įvelkama į maišelį, jog vėliau iš jo išsinėrus, nereiktų laiko gaišti plovimui. Inovatoriška, ar šiek tiek tingu?


Senyvo amžiaus žmogaus paklausus, už kiek laiko pasieksime miesto centrą, nė nesusimąstęs atsako: - “užtruksite 24 minutes”.


Kandy miesto viduryje mirksta ežeras, jį apglėbusiuose šlaituose sirpsta namų stogai, siaurą kelią namo užtveria gausi beždžionių šeimyna, lyjant lietui pasigirsta dūdelės skleidžiama melodija, basa moteris suka maldos ratus aplink šventyklą. Žmonių minios niekur nedingo, kas kelias minutes betarpiškai kalbina praeiviai, įkyriai moja tuk tuk’ų vairuotojai, kareiviai vaikų veidais vis dar šalia, tačiau patyliukais apsigyvena mintis, jog Šri Lanka mus įsileidžia vidun. Arba mes ją.

2009 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Lietuvių dienos tęsiasi. Georgetown, Malaizija



Trečią kartą šioje kelionėje sutikom Ritą ir Aistį ir trim dienom prisėdom pakalbėti. Aistis vis bandė atrinkti keliomis temomis iš karto diskutuojame – kartais pavykdavo tik keturiomis, kartais visomis šešiomis. Kai Rita atvirkščiai užsidėjo motorolerio šalmą (tai padaryti yra šiek tiek sudėtinga), supratau, jog mes turim dar daugiau bendro. Susirietusi juokiausi todėl, kad ir pačiai ne per seniausiai buvo taip nutikę.

Atvažiavę tik į ilgai išlauktą pasimatymą, tamsiausioje sandėlio kertėje radome užsislėpusią uogienę – Georgetown. Įvairiaspalvės tautos verda viename puode – neįtikėtinai tampriai tose pačiose gatvėse persipynę malajai, kinai, indai, olandai, armėnai, birmiečiai, britai. Turbūt dažniausiai sutinkamas miesto pavadinimas pasaulyje – Georgetown galima rasti visur - JAV, pietų Amerikoje, Kanadoje, Europoje, Australijoj, Afrikoj ir žinoma Azijoje. Čia jis ypatingas. Nesibaigiančioje mozaikoje spindi mečečių, bažnyčių, šventyklų langai, kolonijinio stiliaus architektūra nudailinta rytietišku dekoru. Vienas iš nedaugelio Azijos miestų, kuriame galima užuosti senovę bei byrantį tinką. Eklektika ir jaudinanti dermė, tarsi mėgautumeisi saldžiai rūgščiu obuoliu. Negalėčiau pasakyti kokios spalvos šiandien nemačiau. Mačiau visas. Taip pat ir iki šiol neapčiuoptus jų atspalvius.

Vyras iš lėto atitraukia metalines duris. Visuose parduotuvės kampuose uždega smilkalus. Kol ilgas dūmas budina tingųjį sekmadienį, šeimininko mosuojamų varpelių skambesys kviečia vidun sėkmę. Už kelių gatvių, ant kieme esančio stalo, vėsta 12 sklidinų arbatos puodelių. Ryžiai, vaisiai, mėsos bei žuvies patiekalai – vaišės namus saugančioms dvasioms. Du lygiaverčiai pasauliai. Tradicijos ir apeigos gyvena ČIA.

2009 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

Langkawi prieskoniai