2009 01 25
Kiekviena kelionė tarsi dar vienas išbandymas kūnui bei jausmams. Visą dieną lyg spirale sukamės nuvogto betono gamybos kalnų keliais, nukeliaudami vos šimtą su viršum kilometrų. Akys niekaip nenori priimti autobuso kaimyno, vis spjaudančio savo gličius syvus čia pat ant grindų. Ant kelių ropinėja pusmečio mergaitė nuogu užpakaliu, kuri karts nuo karto apšlapina tėvelio rankas. Kiekvieną kartą mažylei šiek tiek suniurzgėjus, ji nervingai supurtoma savo pradėjėjo, arba bloškiama šalia sėdinčiai ir be perstojo vemiančiai mamai. Pabaigus kiekvieną skrandžio tuštinimo sesiją, maišelį su visu turiniu net neapsižvalgydama svaido pro langą. Užslėpta ilgo veikimo bomba žlegtelėja tiesiai po kojomis lėtai pėdinančiam diedukui, kita praskriejo pro pat dviratininko galvą.
Važiuojant pro varganas lūšnas, stebint dulkėse besimaudančius basakojus vaikus, upėje besimuiluojančias šeimas, laviruojant tarp spjaudalų šūvių, galvoje nerimsta viena ir ta pati mintis – mokslas ir išsilavinimas. Mokyklos direktoriai, praradusiems motyvaciją paaugliams, galėtų net nesusimąstydami išrašinėti mėnesio kelialapius į šią šalį. Rezultatas turėtų būti stulbinantis..jei neužstrigtų kuriame nors vietiniame bare.
Raudonos dirvos vieškelis, brėžia liniją per nesibaigiančius, šlapuojančius ryžių laukus. Vėl ir vėl minam pedalus. Kūnas nuvargsta, siela dar labiau sužydi.
Pardavėjai, atiduodami grąžą vis bando nusukti 1000 kip. Lyg netyčia. Dažnai pastebim per vėlai. Besikartojanti smulkmena, kuri linkusi pūstis.
Paupyje mirksta buivolai, tolimesniuose kaimuose moterys, pasidabinusios savo genties drabužiais, veja siūlus. Pavėjui skamba vis nesibaigiantys kinų naujųjų metų šventimo atgarsiai – Kinijos siena vos už 50 km.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą