Akivaizdu, kad smegenų apsisukimai priklauso nuo oro temperatūros. Tik oras atvėso, ir žiūrėk jau atsiranda kalbos. Nebesusitvarkę su bemiegėmis naktimis ir neslūgstančiu karščiu, kulniuojam link autobuso, kuris prisižadėjęs mus nuvežti į aukštumas ir leisti pailsėti prakaituotam kūnui. Stotelę radom, reikiamą autobusą susistabdėm, jau traukiamės piniginę ir jaučiu, jog kažkas už marškinių rankovės tik „čiupt“. Tuomet man dar buvo būsena, kai smegenys grėsmingai artėjo link išgaravimo ribos, bet šiaip ne taip supratau, jog šis vyriškis mus pažįsta ir nori pasakyti kažką svarbaus. Tuo pačiu metu už kitos rankovės tempiu Martyną iš beveik jau pajudėjusio autobuso ir klausausi angliško/ indiško dialekto - „Mes radome jūsų kamerą. Jūs juk nakvojot mūsų viešbutyje prieš tris dienas, ar ne? 11 kambarys. Prisimenat?” Bandau atsikalbinėti, jog su fotoaparatu mus sieja ypatingai artimas ryšys ir jog nepastebėtas jis dingti trims dienoms tikrai negalėjo. Vyriškis išlieka atkaklus ir galų gale įtikina. Po dešimties minučių vėl stovim toje pačioje stotelėje, susistabdom to paties numerio autobusą, galų gale į jį įsėdam ir negalim atsidžiaugti, mus pačius susiradusia, seniai matyta filmavimo kamera. Turbūt su ja nesiejo toks artimas ryšys, jog taip begėdiškai jos nepasigedom visas tas dienas, bet susitikti vis tik buvo labai gera.
Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Galima tik paliūdėti. Nespėjom tuo pačiu autobusu pavažiuoti kelių stotelių, kai tik kairioji mano ausis liko skambaliuoti su taip pamėgtu auskaru. Taip vadinami radybiniai/pametimo mainai. Patempiau lūpą, žinoma.. bet jau tiek to – turim kamerą ir pažadą vietoj pamestų auskarų gauti tris, dar gražesnius.
Šiaip tai dabar labai gera tose Malaizijos aukštumose – lyja, kokie 20 laipsnių, visai kaip Lietuvoje. Ir masala arbata labai skani. O rytoj laukia dar geresnė diena. Ypatinga.
Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Galima tik paliūdėti. Nespėjom tuo pačiu autobusu pavažiuoti kelių stotelių, kai tik kairioji mano ausis liko skambaliuoti su taip pamėgtu auskaru. Taip vadinami radybiniai/pametimo mainai. Patempiau lūpą, žinoma.. bet jau tiek to – turim kamerą ir pažadą vietoj pamestų auskarų gauti tris, dar gražesnius.
Šiaip tai dabar labai gera tose Malaizijos aukštumose – lyja, kokie 20 laipsnių, visai kaip Lietuvoje. Ir masala arbata labai skani. O rytoj laukia dar geresnė diena. Ypatinga.