Macau

2008 11 06

Kelios valandos greitaeigiu laivu ir vaizdai keičiasi, lyg perjungus kitą radijo stotį.

Ornamentais grįstos gatvės, geltoni bei mėlyni namai, balkonėliai, suoliukais nutupdytos aikštės išduoda, jog čia kažkada šeimininkavo portugalai. Po 99 metų sala vėl grąžinta Kinijai, šiuo metu yra paskelbus autonomija. Keistas mišinys, kuris labai patrauklus. Akimirką atrodo, jog esi Europos pietuose, tolumoje skamba salsos ritmai, bet užuostas vištienos kario padaže kvapas bei aplink bruzdantys žmonės įkypomis akimis, primena ką kitą.

Vėjyje plazda skalbiniai.

Nuo Guia kalno atsiveriantis vaizdas akį stebina įspūdingo ilgio tiltais, jungiančiais Macau su Taipa bei Coloane salomis. Termometras rodo 38. Įšilęs nuo saulės. Mes irgi.

Čia pat žmonės makštinasi puikiai tam pritaikytose aikštelėse. Šiek tiek liūdna pagalvojus, ko netenka ne tokiose puikiose oro sąlygose gyvenantys žmonės.

Menininkas kiemelyje iš lėto dėlioja savo darbus, vakare vyksiančiam parodos atidarymui. Visur pūpso skirtingai išdažyti paršeliai. Su sparnais. Ant vieno iš jų užrašyta „Jei mes nekuriame meno, tai kur link mes einame?“.

Neapsakomai gardi vakarienė. Prie maisto receptūros taip pat prisilietę portugalai. Bet tai nėra blogai. Ypač su azijietiška virtuve dar nespėjusiems susitaikyti mūsų skrandžiams. Valgome trise. Pilnateisė užeigos dalyvė – katė, įsitaiso priešais mus kėdėje, kitoje stalo pusėje. Miaukimu esam skubinami valgyti krevetes. Smagus namų jausmas.

Kitoje Macau pusėje blyksintys kazino traukia ir žioplius, ir rimtai nusiteikusius. Prie stalo, ant kurio yra metami kauliukai, azartu užsikrėtusios spindėjo šešių vienuolių akys. Pasirėdę geltonais abitais leidžia penktadienio vakarą. Blizganti prabanga, minkšti kilimai, milžiniškos krištolinės liustros bei turistai iš Kinijos, ne tik rūkantys vieną cigaretę po kitos, bet ir nešantys nemažas įplaukas. Akys nespėja skaičiuoti, kiek pinigėlių byra į kazino dėžutę. Pagal pelningumą Macau dabar jau lenkia Las Vegas. Laikas sustoja, o norint rasti išėjimą taip pat reikia pavargti – vienos salės keičia kitas, ilgiausi koridoriai, veda iš vieno kazino į kitą.

Prie įėjimo į kazino kabėjo perspėjantis ženklas, jog įleidžiami asmenys tik sulaukę 18 metų. Manęs paprašė paso.

Ore tvyro kepamų sausainių kvapas. Riešutiniai tirpsta burnoje.

Krūvos uniformuotų mokinukų. Atsipalaidavę ir niekur neskubantys.

Jei eilėje priešais stovi tik keli kinai nereikia per daug džiūgauti. Jai artėjant link tikslo, tautiečių skaičius išauga – pasirodo, jog tie keli vietą eilėje yra užėmę dar 19 savo draugų.