Visa diena praleidom Baiyun Shan – Baltojo Debesies kalne. Tai didžiule oaze ir atgaiva sielai po daugiaaukščių parado. Kelis kilometrus nutolęs nuo Guangzhou, slepia ramybes, smilkalų ruko bei plaukiančios maldos sventykla. Sklindanti giesme tiesiog panardina į meditaciją. Pakopomis išdėstyta maldos vieta užima net 10 000 kvadratinių metrų. Akys mirga nuo tvenkinyje nardančiu įvairiaspalvių karpiu, gyvenančių kartu su šimtais vežlių. Vieta, kur laikas sustoja. Vis negalim atsidžiaugti, jog nereikia niekur skubėti, ir galim sau leisti sėdėti tiesiog valandomis ir mėgautis užsitęsusiomis akimirkomis.
Taip praleisti sekmadienį sugalvojo krūva vietinių, bet tai visai nevargino, net nesijautė, jog eini minioje. Visi stebėtinai atsipalaidavę, linksmi ir kultūringi. Visur pastebima 1 vaiko politika. Taip pat nematyti vienu mamų, kurios leistu laiką su vaiku - visa šeima kartu. Į akis krenta, jog su vaikais daugiau žaidžia tėčiai. Sekmadieninis pasivaikščiojimas Vingio parke atrodo Šiek tiek kitaip.
Kiniečiai yra labai sportiški, pradedant nuo pasipuošimo marškinėliais su užrašais pvz. „Wealthy life“, baigiant nuolatiniu judėjimu. Šįkart įdomiai atrodė sportinių šokių variacijos pagal „Modern Talking“ kinietišką versiją.
Per pusryčius apsigavę ir vietoj kavos nusipirkę LABAI stipria arbata (čefyrą) su pienu, pietums nesinorėjo dideliu staigmenų. Šįkart pavyko – netgi viską sudorojome valgydami pagalėliais. Čia, aišku, visiems aplink sėdintiems sukėlėme juoką..bet juokinga buvo ir mums patiems. Svarbiausiai praktika. Įdomiausia buvo stebėti kiniečius, kurie visokius žuvies kaulus bei kitas atliekas spjaudydavo ant stalo, arba grindų - stalas įspudingai atrodydavo kai baigdavo pietauti.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą