Rytas prasidėjo keistai ryškios spalvos debesyse, 11 kilometru aukštyje, pakeliui į Guangzhou. Rausvas neonas, ateities diskoteka.
Sėkmingai pavyko ištrūkti iš oro uosto, be jokių ypatingų patikrinimų. Besileidžiant lėktuvui, uniformuota moteriške įspėjo, jog įtariant kokią nors ligą, gali žmogų iš oro uosto iškart vežti į ligoninę, kol praeis karantino laikotarpis. Net jei kondicionierius lėktuve pūtė per šaltą orą ir nežymiai šliurpčioji nosimi. Teko susiimti po daugelio nemigo valandų, pasitempus, plačia šypsena veide žingsniuoti lemtingus žingsnius. Juk nesinori užtrukti patikrinimuose, arba kelionę pradėti karantino palatoje.
Anglų kalba tikrai ne pagrindinė komunikavimo priemonė pasaulyje. Bent jau ne Kinijoje. Aklai išmoktos frazės gali suklaidinti. Jei tik paklausi kokio nors oro uosto darbuotojo pareiginėje instrukcijoje nenumatyto klausimo.. pvz. „ar galima kur nors oro uoste pasinaudoti interneto paslaugomis?“ hmmm.. Kitas klausimas. Buvo užvaldęs šioks toks nerimas, kai paprašius išversti mūsų rezervuoto viešbučio adresą į kinų kalbą, gal kokie 5 „Business centre“ darbuotojai (jame pastatyti 2 pavargę kompiuterėliai „Assus“ bei pajungtas vos leisgyvis internetas) aiškino, jog šis viešbutis yra Šanchajuje. Ir šypsojosi sau į ūsą.
Po vakarinio pasivaikščiojimo plūsta geros emocijos. Užklydom į jaukų parką, kuriame žmonės šeštadienio vakarą leidžia su vaikais, žaidžia badmintoną (ypatingai gerai), senoliai susėdę prie stalelių pyškina kortomis. Poros šoka salsą, tango, valsą pagal kiniškos muzikos ritmus. Labai jauki atmosfera. Vis pasigirsdavo vos pradėjusios vaikščioti mergaitės batelių cypsėjimas. Su kiekvienu jos žingsniu. Stebuklingi batai, įkvepiantis vaikus žygiams.
Pirma čia praleista diena džiugina. O tos kelios virtos vištos kojos su nagais, kurios plūduriavo užsakytoje sriuboje, tik įkvepia naujiems ieškojimams. Mielų žmonių, skanaus maisto, nepatirtų pojūčių.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą