2009 m. liepos 16 d., ketvirtadienis

Tioman sala, Malaizija





11 pastelinių vakarų, jūroje tirpstant saulei. Visuomet į debesį. Paros laikas, kai staiga viskas nurimsta – bangos, paukščiai, skruzdės, smėlio blusos, mintys. Martynas šiandien praplaukė virš vėžlio, Aistis po vėžliu, o man vis dar gera nuo žinojimo, jog jis yra taip šalia, ranka pasiekiamas. Kaip ir metrinis driežas, kurio pavadinimo taip ir neišsiaiškinom, kuris kiekvieną popietę, apie 16 val eina pasivaikščioti pakrante, jei karšta diena – įslenka atsigaivinti į bangas. Jei keliai prasilenkia, galima sekti ilgos uodegos paliktu dryžiu smėlyje. Sėdint namelio terasoje, žvilgsnis kartu su pilko kailio vovere pro plyšį lenda į namo virtuvę įmantrių pusryčių, su kita, medyje priešais, graužia žievę, o čia pat dešinėje stebi besiblusinėjančias beždžiones. Pakeliui į kavinę, vyras su sūnumi apžiūrinėja medyje susirangiusią gyvatę. Žiūrim ir mes. Trys dienos iš eilės džiugina didelio būrio mažų žuvų šuoliu virš vandens, atspindint visas būtas ir nebūtas visatos spalvas. Einant į parduotuvę po medžiais, užderėjusiais šimtais, žemyn galva kabančiais, šikšnosparniais, nejučia niūniuojasi reklaminė šalies pristatymo dainelė „Malaysia – truly Asia“.

Prieplaukoje, prie kelto plaukiančio į salą pakabintas ženklas, draudžiantis kartu keliauti šunimis. Saloje karaliauja katės, kurių čia devynios galybės – su uodegomis, be uodegų, lietuviškai rainų, rudų, su žydromis akimis ir kitokių.


Keturias valandas mirkantis prakaite bei pėdinant per džiungles, iš visos galybės gyvūnijos išvystam tik benusisukantį beždžionės užpakalį. Vakare išėjus į tolimą alubarį, kam spėjus paskubomis susiversti, o kam net ir neįpusėjus skardinukės, žaibuojant ir tropikų lietui skalbiant nebesipriešinančius apatinius, skubinamės atgalios. Galop, kas penkias minutes nutrūkstanti vakarinė „Sopranų“ peržiūra, kaskart švelniai primena - svarbiausia procesas, o ne rezultatas. Labai jau mums atitiko ir pritiko ‚procesinių“ Ritos ir Aisčio ritmas. Vakarus, bangoms plakant taip visai šalia, reiks būtinai kartoti. Ir net nesvarbu prie kokios jūros.

Curry padažas:

- Česnako skiltelės,
- Svogūnai,
- imbiero šaknis,
- curry mišinys,
- cukrus,
- druska,
- pipirai,
- kokoso arba paprastas pienas.

Kai aliejuje kaistančios svogūnų bei česnako skiltelės išsiskleis visais savo kvapų atspalviais, įmesti imbiero gumbą, įberti curry mišinio, žiupsnį cukraus, druskos, pipirų, šliūkštelėti kokoso pieno, vandens. Vėliau į padažą galima dėti viską – daržoves, žuvį, mėsą gausiai apliejant ryžius arba makaronus. Arba net ir bulves. Kaip idealaus skalsumo curry patiekalais mus lepinusi moteris, kuri savo juodus plaukus iš musulmoniškos skaros išlaisvindavo tik jau visai sutemus, sakė - „svarbiausiai negailėkit – visko dėkit daug ir bus skanu“.

3 komentarai (-ų):

Rita rašė...

oi, liūdėjo be jūsų tiomanas, liūdėjo

Laimona rašė...

O mes liūdėjom be Tiomano..

Gabriele rašė...

Sveiki,
uztikau si bloga, nes pati uz savaites keliausiu i Tioman sala. Sauniai aprasyta!