2009 04 22
Rytai prasideda tarp didžiulių mango medžių su ledukuose vėstančia kava. Vakarai baigiasi paupyje, kur lėtai tirpsta saulė.
Gera, jog atvykome į šias apylinkes. Lyg gaivus vaisinis desertas, po labai persūdytos ir parūgusios burokų sriubos. Nesibaigiantys rausvieji, taip pamėgti, vieškeliai. Be paliovos tauškiančios, viena šalia kitos išsirikiavusios, pedalus minančios mergaitės. Atsipalaidavę žmonių veidai bei saldžiomis sultimis trykštantys mango vaisiai, kurių ir po penkis vienai dienai, atrodo per mažai. Motoroleris yra tikras gėris – važiuojant keičiasi kvapai, liejasi šilumos ir vėjo bangos, ir viskas atrodo čia pat šalia – žmonės, spalvos, dulkių skonis. Pro šalį slenka balti druskų laukai, kurie kitą dieną jau skendi lietaus vandenyje bei atspindi debesis.
Didžiausias atradimas – spalvoti, ant polių stovintys namai. Man jie atrodo tobulo dizaino, verti ilgų straipsnių garsiausiuose žurnaluose. Dryžuoti, mėlyni, žali, raudoni ir kitokie, kurių mano ribota fantazija niekada neįsivaizdavo. Po vienu iš jų stovi baltas arklys.
Perkant trintų papajų ir ledų kokteilį, nusišypso šalia stovinti mergina. Ilgai nesidrovėdama žiūri, kažką kužda savo draugėms ir neiškentusi švelniai paglosto mano veidą.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą