2010 m. sausio 30 d., šeštadienis

Be paslapties. Pagudpud, Filipinai.

Ąsočiais geriam permatomą jūrą, rytmetinę gaivą, rankomis maišydami mėlyną ir mėlyną. Vanduo, kaip Martynas sakė, be paslapties ir nuobodus, nes perregima kur bepasisuksi.  Juokai čia, žinoma. Nuobodulio nėra, dienos galėtų slinkti daug lėčiau. Pusryčiai suteikia tiek pasitenkinimo ir energijos, jog atrodo, kad tai galima būtų kartoti visą gyvenimą ir netaptu rutina. Šias kelias savaites, jie prie smėlyje pastatyto stalo, visai šalia bangų. Vėjas vis pakutena balkšvą staltiesę, pakaso netoliese įsitaisiusio šuns kairę ausį ir pritūpia šalimais. Iš tiesų, nesvarbu ką mes valgom, geriam ar kur sėdim. Svarbus laikas, dienos pradžia, kurią skiriam sau. Neskubant, mintyse nebėgant laiptais žemyn, būnant čia šią akimirką. Tokios valandos lauksiu kasryt visą gyvenimą.

Ar Filipinuose žmonės laimingiausi, dar nežinau. Bet Pagudpud tai jau tikrai:

Visuomet niūniuoja kokią nors saldžią melodiją. Taip pat ir trečią valandą nakties, eidami į tualetą. Vyrai labai mėgsta atlikti moters partiją, nors prieš tai dažniausiai neatsiklausia savo balso galimybių.

Protingai paskirsto darbo krūvį. Vyrai pavėsyje laukia (miega) norėdami ką nors kur nors pavežti savo motoroleriais. Norintiems šiek tiek nuderėti kainą, išdidžiai parodo laminuotą Pagudpud Triračių Vairuotojų Asociacijos (12 narių) kainoraštį, negalėdami nusižengti taisyklėms, toliau lieka pavėsyje. Keleivių vis tiek sulaukia. Jaunesni vyriškiai tinklais traukia žuvį – dažniausiai ištraukia, nes prieš tai jas prišeria. Moterys laukia grįžtant Pagudpud Triračių Vairuotojų Asociacijos narių, doroja žuvį arba grynina europiečių bei amerikiečių siunčiamas pinigines perlaidas. Merginos, pro šalį velkantis septintos dešimties sulaukusiam užsieniečiui, meiliai jį kalbina ir linki geros dienos. Šiam praėjus, draugėms dainuoja: „ I just want your money, but not your body or you“ (vert. Aš noriu tik tavo pinigų, bet ne tavęs ar tavo kūno). Piniginių įplaukų reikia palaukti, bet judama tikslo link. 
Turiningai leidžia laisvalaikį. Laisvu nuo darbo metu, moterys (nuo 10 iki 17 val) žiūri TV serialus, muzikinio šou „Padainuokim“ filipinietišką versiją (tik tris kartus ilgesnę), žaidžia kortomis. Vyrai trumpam palikę pavėsį, birbia po apylinkes savo malonumui. Tiesa, ar jau minėjau videoke (vert. karaoke)?

Vaikai laimingi, kadangi laimingi jų tėvai.

Šunys nelabai laimingi, nes kamuoja blusos. Laimingas tik Brownie, kuris turi raudoną antkaklį bei raudoną kilimėlį, paklotą prie restorano įėjimo.

Mes irgi laimingi.

2010 m. sausio 25 d., pirmadienis

Greičiau ateitų pirmadienis. Pagudpud, Filipinai

Prieš kurį laiką nebūtume pagalvoję, jog mūsų mėgiamiausios dienos taps pirmadienis, antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Jose gyvena tyla, vėjas, tuščias pajūris, virš galvos skrendančių ančių sparnų mostai, ramūs saulėlydžiai, skaidrus vanduo. Vėliau nepastebėtai užslenka karaoke, žmonių, coca-cola ir pilnų čipsų dėžių savaitgalis. Šiandien pirmadienis, ir ta palmė..kuri atrodo taip nepadoriai saldžiai, priima į savo pavėsį dar vienai savaitei. Luzono šiaurinė dalis mus nustebino.








2010 m. sausio 18 d., pirmadienis

Sesuo iš Havajų

Pokalbis autobusų stotyje:

Ledų pardavėjas: kiek tau metų?
Aš: trisdešimt vieneri.
Ledų pardavėjas: O man tai trisdešimt. Iš kur tu esi?
Aš: Europos.
Ledų pardavėjas: Ai, čia kur Havajų dalis, ar ne?
Aš: Ee..
Ledų pardavėjas: O kur dabar važiuojat?
Aš: Į Pagudpud.
Ledų pardavėjas: Gražu ten. O ten gal tavo sesuo gyvena?
Aš: ...