2010 m. sausio 30 d., šeštadienis

Be paslapties. Pagudpud, Filipinai.

Ąsočiais geriam permatomą jūrą, rytmetinę gaivą, rankomis maišydami mėlyną ir mėlyną. Vanduo, kaip Martynas sakė, be paslapties ir nuobodus, nes perregima kur bepasisuksi.  Juokai čia, žinoma. Nuobodulio nėra, dienos galėtų slinkti daug lėčiau. Pusryčiai suteikia tiek pasitenkinimo ir energijos, jog atrodo, kad tai galima būtų kartoti visą gyvenimą ir netaptu rutina. Šias kelias savaites, jie prie smėlyje pastatyto stalo, visai šalia bangų. Vėjas vis pakutena balkšvą staltiesę, pakaso netoliese įsitaisiusio šuns kairę ausį ir pritūpia šalimais. Iš tiesų, nesvarbu ką mes valgom, geriam ar kur sėdim. Svarbus laikas, dienos pradžia, kurią skiriam sau. Neskubant, mintyse nebėgant laiptais žemyn, būnant čia šią akimirką. Tokios valandos lauksiu kasryt visą gyvenimą.

Ar Filipinuose žmonės laimingiausi, dar nežinau. Bet Pagudpud tai jau tikrai:

Visuomet niūniuoja kokią nors saldžią melodiją. Taip pat ir trečią valandą nakties, eidami į tualetą. Vyrai labai mėgsta atlikti moters partiją, nors prieš tai dažniausiai neatsiklausia savo balso galimybių.

Protingai paskirsto darbo krūvį. Vyrai pavėsyje laukia (miega) norėdami ką nors kur nors pavežti savo motoroleriais. Norintiems šiek tiek nuderėti kainą, išdidžiai parodo laminuotą Pagudpud Triračių Vairuotojų Asociacijos (12 narių) kainoraštį, negalėdami nusižengti taisyklėms, toliau lieka pavėsyje. Keleivių vis tiek sulaukia. Jaunesni vyriškiai tinklais traukia žuvį – dažniausiai ištraukia, nes prieš tai jas prišeria. Moterys laukia grįžtant Pagudpud Triračių Vairuotojų Asociacijos narių, doroja žuvį arba grynina europiečių bei amerikiečių siunčiamas pinigines perlaidas. Merginos, pro šalį velkantis septintos dešimties sulaukusiam užsieniečiui, meiliai jį kalbina ir linki geros dienos. Šiam praėjus, draugėms dainuoja: „ I just want your money, but not your body or you“ (vert. Aš noriu tik tavo pinigų, bet ne tavęs ar tavo kūno). Piniginių įplaukų reikia palaukti, bet judama tikslo link. 
Turiningai leidžia laisvalaikį. Laisvu nuo darbo metu, moterys (nuo 10 iki 17 val) žiūri TV serialus, muzikinio šou „Padainuokim“ filipinietišką versiją (tik tris kartus ilgesnę), žaidžia kortomis. Vyrai trumpam palikę pavėsį, birbia po apylinkes savo malonumui. Tiesa, ar jau minėjau videoke (vert. karaoke)?

Vaikai laimingi, kadangi laimingi jų tėvai.

Šunys nelabai laimingi, nes kamuoja blusos. Laimingas tik Brownie, kuris turi raudoną antkaklį bei raudoną kilimėlį, paklotą prie restorano įėjimo.

Mes irgi laimingi.

3 komentarai (-ų):

Namučiai rašė...

Na jau tas kadras, kur ant vandenyno kranto atsipūtęs bičas pusryčiauja žiūrėdamas į pernelyg skaidrų vandenį... zaperdaug! Mūsų nervai gali neišlaikyti.

Amigo Group rašė...

Manot labai lengva cia. Eini papludimiu, o kojos smenga i ta smeli, ir eiti taip sunku darosi. Ryte papludimiu iki tu pusryciu kol nukulniuoji... po to atgal ir taip iki vakaro klampoji per ta smeli. O dar tas vanduo be paslapties jokios nes permatomas...
O bicas tai patenkintas gi, rado gera restoraneli ir baisiai keikiasi dabar, jog ivyko tai likus kelioms dienoms iki skrydzio i Manila :(

aiduke rašė...

Nuostabu!
Kaip ir nuostabu suvokti akimirka koks esi laimingas tiesiog pusryciaudamas!
Galiu tai uzuosti.