Kuala Lumpur, Malaizija

Užvėrus senas girgždančias duris, žingsniai nejučiomis sulėtėja. Šimtmečio pradžią matę stalai, patogios, bet su nusitrynusiais dažais kėdės, už baro įsitaisę 1920 – ieji. Lyg kažkur šalia spragsėdama suktųsi juodai balta kino juosta, už rankovės krašto tempia prisėsti. Kampe smilkstančios cigaretės dūmai, ant sienos kabančios senų laikraščių iškarpos, keistos žmonių šukuosenos, pro šoną stumiamas maisto nukrautas vežimėlis tik dar labiau sustiprina jausmą, jog išgyvenam kelionę laiku. Sunkiai pakeliama registracijos knyga, siauri laiptai ir toks pat juodai baltas kambarys viršuje su vos beįžiūrimu veidrodžiu bei kriaukle kampe. Ryte, užsimiegojus slenkant siauru koridoriumi, iš toli moja dešimtys, vėjuje džiūstančios krakmolytų staltiesių. Tie patys, vakare matyti žmonės ir sunkiai besivarstančios durys, už kurių išėjus gatvė pasitinka visomis ryškiausiomis spalvomis. Įvairovė – tautų, maisto, kvapų, architektūros.

Musulmoniška malda, ankščiau taip gąsdinusi Maroke arba Tuniso viduryj, skamba netikėtai švelniai, gal net nostalgiškai.

Penkios dienos, per kurias taip ir neišgirdom pravažiuojančios mašinos signalinimo. Vis dar nejučiomis bėgam per pėsčiųjų perėją degant žaliai šviesai. Po kelių mėnesių praleistų Vietname, Kuala Lumpuras atvėrė daug tuščios erdvės ir tylos. Tyla, pasirodo, yra labai svarbi. Išpuoselėti parkai, stikliniai aukštaūgiai pastatai ir net pusryčiai indų turguje dalinasi ramybe. Ramybės sąvoka per 9 mėnesius pasikeitus. Ją išeina atrasti blynų bei nesuskaičiuojančios galybės įvairiaspalvių skarų turgaus viduryje, jei 10 minučių niekas neužkalbina.

Hanoi, Vietnamas

Vėl sėdim toje pačioje siauroje gatvelėje ant miniatiūrinių kėdučių. Mergaitė, į pilną stiklinę skirtingų pripjaustytų vaisių, įpila vieną šaukštą kondensuoto, du - kokoso pieno. Kabinam susmulkintą ledą iš šalia padėto dubenėlio, atsargiai sukam tarp vaisių. Dar ir dar. Po kelių minučių gomuriu slysta vaisinė gaiva. Šiandien jau antrą, tarsi netyčia užkliūvam už šitos gatvės. Vakar. Ir užvakar.

Keista būtų eiti gatve vienam su savo mintimis ir likti nesudrumstam. Eksperimentas – per 3 valandas šmirinėjimo nepagrindinėmis Hanojaus gatvėmis, 34 kartus nepažįstami žmonės bandė užkalbinti gatvėje siūlydami prekes ir paslaugas.

Nejučiomis dingsta gatvės prekyba, prasilenkia vos keli žmonės. Nuostabių senovinių, prancūziškų vilų rajonas, prie kiekvienos iš jos apsaugos postas. Išpuoselėta didybė driekiasi per kelis aukštus, už kitų tvorų matyti didžiausi kruopščiai prižiūrėti sodai. Draudimai fotografuoti bei akyla, visur stebinti akis.

Leninas moja iš toli. Keista jį matyti su tuo pačiu storu švarku palmių apsuptyje.

Halong Bay, Cat Ba sala, Vietnamas

Pasirodo, tas 5 litrų talpos į laivą tempiamas butelis buvo sklidinas ne vandens. Ant denio linksmai rangosi Degtinė bei 9 vyriškiai. Moterys nepaliaujamai juokiasi susidėjusios su alaus skardine. Juokiasi ir rausva skrybėle su kaspinu gale pasidabinęs raumeningas vyras. Pro šalį slenka šimtai, iš vandens išnyrančių uolų, plaukiojantys namai bei netylančios dainos laive. Į 5 valandų pasiplaukiojimą tarp mistinio gamtovaizdžio išsiruošėm su dainingu darbo kolektyvu. Vietname dainuoja visi. Ir ryte, ir vakare. Karaoke motyvai iš paskos seka autobuse, vėliau persikėlia į uolų apglėbtą paplūdimį.

Kai dar neprašvitus, 4.30 pasigirsta klegesys - apsiverčiam ant kito šono. 6 valandą, vedini savo gudraus, iš vakaro apgalvoto plano, pėdinam pajūrio link. Planas išmintingas: norėdami nesiplakti bangose kartu su šimtais skrybėlėtų, ir dar kitu šimtu neskrybėlėtųjų, kelsimės anksti. Anščiau nei į darbą. Kad diena būtų gaivi, kvepėtų vienišom bangom ir brėkštančiu rytu. Vietnamiečiai buvo sugalvoje kitą planą. Kur akys užmato tyvuliuoja žmonių jūra, vieni per kitus besivoliodami brūžinasi į krantą. Ir taip visas mūsų ten praleistas rytus, dienas ir vėlyvas popietes. Šlapi smėlini rankšluoščiai sudėti į juodus „diplomatus“ keliauja nešini vakarinėms dainoms pasiruošusių šeiminkų.

Pelningiausias verslas pajūryje – fotografo paslaugos juostiniu fotoaparatu. Tas vienintelis kadras būna pats geriausias. Ypač amatininkus džiugina gausios draugų kompanijos – 1 mygtuko paspaudimas – 12 vienodų kopijų.