Promoting harmony through right understanding. Buda gimė. Georgetown, Malaizija

Gal todėl, jog nuo nesibaigiančios kaitros pradeda lydytis smegenys, leidžiu sau tylėti. Dabar esu kažkur palubėje, sukuosi kartu su girgždančiais ventiliatoriaus sparnais. Atrodo, jog kažkas paslapčia iškvėpavo visą orą. Kartais viduryje nakties, besivartant po permirkusius patalus, apima klaikus nerimo ir gėdos priepuolis, jog per daug atpalaidavau šlapimo pūslę prilaikančius raumenis. Vaikystės prisiminimai kužda, jog jausmas labai jau panašus – šlapia ir šilta. Iš šalto vandens čiaupo bėga perkaitęs skystis, šiandien pasirodė, jog netgi muilas pradėjo putoti neoniniu atspalviu. Pernai, išgyventi tuos pačius karščiausius mėnesius, sekėsi lengviau – Vietname oras buvo šiek tiek gaivesnis. Tiesa pasakius, kažkur pakelėje ištirpo ir smalsumas, noras patirti kažką naujo. Dabar mintys sukasi tik apie tai, kaip atsikovoti tą užimtą, skersvėjo viduryje tupintį, staliuką. Ir vieną po kitos gerti šaltą arbatą su citrina, slapta tikintis, jog ledukai liausis taip greitai težę. Dėmesio verti ir kiti lankytini, akiratį praplečiantys turistiniai objektai, kaip antai peršaldyti prekybos centrai, taksi automobiliai bei ta trumpa akimirka, kai praveriamos šaldytuvo durys, bei lėtai paimamas vėsus vandens butelis.

Gerai, jog bent jau yra vakarai. Nors apskrudęs betonas vis dar klampina šlepetes į praėjusios dienos miglą, galima bent jau judėti. Vakar buvo ypatinga diena – Vesākha šventė, Budos gimtadienis. Nors Malaizijoje daugiausia vyrauja islamo tikėjimas, kinų kultūra bei jų išpažįstamas budizmas taip pat yra gajus. Ypač Georgetown‘e, kuriame kinų bendruomenė viena didžiausių. Įsiliejom į milžinišką procesiją, tarp tūkstančių žiedų ir žmonių. Atsitempiau jus paskui save vėl į Malaiziją, taip ir likus nepapasakojus dar kelių istorijų iš Filipinų. Būtinai reiks prie jų dar sugrįžti.