Pai, Tailandas

2009 02 17

Tarsi spirale sukamės kalnų keliais. Mėlyname rūke bemirkstančios viršūnės, jau seniai velka žvilgsnius kerų tinkluose. Pušų pavėsis, ant kelio prikritusių spyglių kvapas primena kelią į Juodkrantę, vaikystės link.

Plaustas, vingiuojantis sraunia upe, plukdo gaivos beieškančius keliauninkus. Likus kelioms dešimtims metrų iki finišo, šiek tiek pakrypus upės vingiui bei plaustui, kartu slysteli vežimėlyje keliaujantis paralyžiuotas žmogus. Iš pradžių vežimėlis tarsi juokaudamas pavažiuoja plausto galo link, vėliau į upę kyšteli vieną priekinį ratą ir ..nieko ilgai negalvodamas nugarma veidu žemyn į upės tėkmę. Akimirka nesusipratėliškos tylos ir sąstingio, ant plausto likę žmonės neria į vandenį – kas gelbėti vargšo žmogaus, kas gaudyti jo keturratės priemonės. Ištemptas į krantą nepaliaujamai kosėja, bei išsigandęs kažką murma. Iš fotoaparato ir filmavimo kameros pūsdama lauk vandenį, užkrečiamai kvatoja žmona, norėjusi artimam žmogui padovanoti laisvės jausmą. Sėdėdamas varvančiame vežimėlyje, vyriškis lėtai traukia cigaretės dūmą. Šiek tiek netikėtą, pačias mažiausias kraujagysles suvirpinusį, likimo pokštą priėmė. Nuotykis, padėjęs pabusti iš daugel metų trunkančio miego.

Vakarėjant, sutūpę ant kalno kepurės, gaivinamės vis neatsibostančiais apelsinais bei žvilgsniais nardome uolų koridoriais. Lyg gilų rudenį, papūtus lengvam vėjui, krinta milžiniški lapai. Užsimerkus, mistiškai baugus čiužėjimas, nukelia į juodai baltą senovinį siaubo filmą. Pasigirsta, ant uolos krašto stovinčio vyro, tariami žodžiai „Aš toks laimingas, jog mes vis dėlto atvažiavome į Pai“.

Už kalnų slepiasi saulė, nudažydama dangų sodria spalva. Upės monotoniškas čiurlenimas nardina į visišką ramybę. Dieną lydėjusį karštį, skandinam vėsiam vandenyj. Nuo kalvos atidarda žmonių prigrūstas sunkvežimis. Išlipę bei minutėlę paspoksoję, puola tempti ir mėtyti akmenis, kurių krūva pūpso pakrantėje, į mašinos priekabą. Tiesiai į upę įvažiuoja apdulkėjęs motoroleris, kurį šeimininkė pradeda kantriai muiluoti. Brendam lauk iš savo pastelinio vakaro. Spėjus nusišluostyti tik vieną koją, sunkvežimis su visa savo palyda dingsta horizonte.

Lampang, Tailandas

2009 02 04

Oranžinių žiedų skraiste nuklotos siauros gatvelės tvorų sienos. Kasryt, vos pravėrę viešbučio duris, įkrentam į gaivių spalvų eketę. Vakarojam, sėdėdami čia pat ant turėklų, gliaudydami mandarinus. Pavėjui atklysta 70 – ūjų hitų atšvaitai, sklindantys iš netoliese esančio kioskelio/baro. Niekuo neypatinga, bet mums mieliausia gatvelė mieste.

Akys tiesiog limpa po dieną nukulniuotų kilometrų. Vakaro gaiva lieka anapus užuolaidų, saldėsis palengva atšliaužia į sapną. Kliūdami už kas trečio laipto, atbrazda pusamžiai kaimynai. Po keliolikos minučių atkaklios kovos su durų spyna, pagaliau pavyksta įsibrauti į kambarį, perregimo plonumo sienomis. Kartu išpakuojame lagaminus, prausiamės po dušu, vakarieniaujame, dalijamės dienos įspūdžiais. Palengva už sienos daromo masažo judesiai, žada artėjančią dienos pabaigą. Kelios minutės svaiginančios ramybės, gramzdina atgal į klampų miegą..kol už sienos pasigirsta tailandiečių kalbos pamokėlė. Pakartojami visi, per mėnesį išmokti žodžiai, atkakliai tobulinama tartis. Neprigirdintis vyriškis, stengiasi atrasti tonų dermę, vėl ir vėl raiškiai skiemenuodamas. Sekasi nekaip, todėl pamoka užsitęsia. Nepavyksta pagauti akimirkos, kurią pradedamos aiškinti anglų kalbos subtilybės, veiksmažodžių laikų struktūra. Kultūriniai mainai šviečiant mėnulio pilnačiai.

Chang Saen, Tailandas

2009 02 01

Mekongo pakrantės nutūptos mažyčių, vakarais karučiuose atvažiuojančių, kavinukių. Bambuke garinta žuvis, kokosais kvepianti sriuba, citrinžolės arbata. Tailandas šypsosi ir vėl priima mus keliems mėnesiams.

Praleidom visą vakarą kartu, bet nespėjom susipažinti. Labai trumpai kirptas, pailgą veido formą griežtina kumpa nosis bei atsainiai parinkti akiniai. Paaugliškai ištįsusias kojas įspraudęs į akivaizdžiai per trumpas kelnes, besimataruojančios rankos išduoda, jog per 33 egzistavimo metus, taip ir nesusigyveno su savo kūnu. Dažnai vartoja žodžius „šlykštu“, „mama“, „nuobodu“ „Palestina“ „medžiai“, „pinigai“, „pinigai“, „didžiuotis“, „pinigai“. Vis dar gyvena su mama, nes nereikia už nieką mokėti. Demonstruoja trijų paskutinių dienų nufotografuotus 652 kadrus, iš kurių 638 medžių šakos ir lapai. Likę kadrai - žydinčių ir jau nebežydinčių gėlių. Labai išgyvena, kai vieno iš jų vos neištrinu. Kiekviena pokalbio tema baigiasi palestiniečių niekingo gyvenimo sakmėmis. Labai patinka vienam keliauti, kadangi nereikia prie nieko derintis, planuojant veiklą. Paskutiniuose 4 miestuose, užsibūna po vieną dieną, nes, atvykęs nežino ką veikti. Su savimi turi atsivežęs 2 kompaktus orchidėjų nuotraukų.

Autobusų kompanijos bilietų pardavėjas, paklaustas apie autobusų grafiką, kažką neaiškiai suniurna ir galvą toliau panardina į kompiuterio monitorių. Akys vagiliškai nuklysta ekrano link – vyksta intensyvios, nepertraukiamos internetinės tarpgalaktinės studijos apie NSO bei ateivių įtaką žemės gyventojams.

Vos iškėlus koją iš kambario, kūliavirsčiu versdamasis atrieda Žvangutis. Kelių mėnesių šunytis spalvoja dieną klampiai sodria medaus spalva bei širdin drabsto džiaugsmo seiles.