Kanchanaburi, Tailandas

2008 11 15/20

Rytą kavinės/baro savininkas pradeda ištreniruotu mostu užsiversdamas puslitrį alaus, kurio didesnė pusė iškart meistriškai nugarma skrandžio link. Atsivertęs snargliną sąsiuvinį, pildo išpampusią skiltį “išlaidos”. Rezultatas: 32:0, į sklandaus verslo rudžių išėstus vartus. Moteris - pasaulinės krizės kertinis baslys. Prieš kelerius metus jaunas ir kelias dešimtis tūkstantėlių eurų pasitaupęs jaunuolis, aplankęs apdulkėjusį II Pasaulinio karo muziejų, pastovėjęs ant kankinių tilto vidurio, vakarą atšaldė bare. Vietinė fėja paskandino į sapną, iš kurio ne per seniausiai pakirdęs, rado save sėdinti su apipelėjusia barzda nusipirktame bare bei pildantį nuostolių kalendorių. Sienas puošia trijų vaikų nuotraukos, didelė galimybė, turintys jo kraujo.

Tilto, menančio tragediją, pašonėje įsikūrusiame turgelyje galima rasti karinių atributų, senovinių Japonijos pinigų, sportinių batelių su perpiešta “Nike” atributika, po pirmo skalbimo spalva prarandančių marškinėlių bei garsiai kalančią ir daug minčių nekeliančią muziką.

Pokalbis prie namelio: “ne, tikrai ne šįvakar. Mes juk tik prieš kelias valandas susipažinom. Tikrai net neturėk jokių minčių.” Pokalbis po dešimties minučių kambaryje už sienos: “Ne..aš nežinau, aš paprastai taip nesielgiu..” Dar po 5 minučių pasigirsta skardžios dejonės bei pradedame kartu į taktą suptis savo lovoje. Grupinė orgija su gaivališkais kaimynais, užtrukusi kelias valandas, namelyje ant vandens.

Krioklių slenksčiai, besimaudantys vandens voniose, nepaaiškinamai kelia troškulį.

Bangkok, Tailandas

2008 11 13

Po truputi tolstam nuo turistų lankytinų vietų.

Lumphini parkas vidurdienį pustuštis. Pavėsyje kur ne kur snūduriuoja žmonės. Čia dirbantiems policininkams galima pavydėti – vienas lėtai pasižaisdamas suka ratus dviračiu, kitas stumia laiką ant suolelio. Šlavėjai ir valytojai 14 val. linksmi išlinguoja namolio. Vienas gabenamas ant dviračio bagažinės, nes savojo paminti jau nebesugeba. Nori pasirąžyti ir vos nenuvirsta atbulas.

Norint valandžiukę paplaukioti baseine, reikia 2 nuotraukų, paso kopijos, pažymos iš gydytojo apie sveikatos būklę bei pilnos plaukiko amunicijos.

Iškaba ant parduotuvės durų: “Jeigu tai blizga, mes jį turime”.


Prie įėjimų į metro tikrina visų žmonių įsinešamus asmeninius daiktus. Metro linijos ne per ilgiausios, bet moderniai įrengtos. Puikuojasi prikalta lentelė, jog rezultatas pasiektas padedant japonams. Vėsu ir tuščia. Gyvenimas verda išlindus iš požemių.

Autobuso konduktorius švelniai lanksčiais judesiais vingiuoja tarp keleivių. Bilietėlį ir grąžą paduoda ranka, su tobulai nudildintais bei raudonu laku papuoštais nagais.

Vakarėjant paupyje verda veiksmas. Žmonės sportuoja, mergaitės mokosi keistų šokių, persipynusių su kovos menų judesiais.

Tarp vietinių benamių galima išvysti ir europietiškos išvaizdos žmonių. Be gyvenimo džiaugsmo akyse.

Bangkok, Tailandas

2008 11 12

Miestas per kelis metus pasikeitęs.

Jaučiasi turistų antplūdis.

Sunku patikėti, bet kartais užtrunka, kol pavyksta įsiprašyti taksisto pavėžinti. Užsiprašo dvigubą arba trigubą kaina..jei sakai, jog važiuosi tik pagal prisuktą skaitliuką – pagazuoja ir dingsta už kito kampo. Arba grįžta žaisti šaškėmis su kitais taksistais.

Pro Thon Buri senąjį rajoną sunku praplaukti neišlipus į krantą. Kviečia užsibūti ilgėliau. Už kiekvieno kampo vis išnyra po kitą šventyklą. Duslūs būgno dūžiai. Vakarėjant, Wat Arun dvelkia ramybe ir gaiva. Užlipus stačiais laipteliais, žvilgsnis nuvingiuoja Chao Phraya upe. Naujas atradimas, kuriam kažkaip pavyko praslysti praeitą kartą.

Šiandien mėnulio pilnaties šventė. Miestas dūzgia lyg naujųjų metų išvakarėse. Visi skuba pirkti gėlių vainikėlių, kuriuos vėliau leidžia upe. Šiuo ritualu išperka nuodėmes bei apsivalo. Įspūdingas reginys. Upės pakrantė žiba nuo žvakių liepsnų, nosį malonina smilkalų kvapas. Čia pat įsibridę berniukai tikrina kiekvieną vainikėlį..ieško šlamančios aukos. Kartais suranda. Geras vakaras blogiems darbams. Kol šviečia pilnatis..lengva išpirkti nuodėmes.

Prie atokesnių šventyklų buriuojasi benamės katė ir šunys. Keistas jausmas – lyg nekviestam užėjus į svečius, kur tavęs nelabai kas laukia.


Plaukiant žmonių perpildytais laivais/ autobusais, akys nejučia pradeda ieškoti gelbėjimosi liemenių. Ir suranda. Tampriai surištas ir įsuktas į tvirtą plėvelę. 10 vienetų.


Įvyko lūžis. 3 dienas iš eilės Martynui koją pakišdavo 4 aukšto paskutinis laiptelis. Kaskart tas pats. Turbūt piktybiškai. Šiandien pavyko išvengti klastos.