Kaip mes pabėgom nuo švenčių ir radom Šventę. Sagada, Filipinai

Velykom  pradėjom ruoštis jau senokai – ieškojom plano kur giliau nuo jų pasislėpti. Taip, Velykos Filipinuose primena didžiulę sumaištį – iki jų likus kelioms savaitėm, pajūryje smaigstomos įvairiaspalvės vėliavos, klojamos naujos staltiesės, traukiami iš pakampių karaoke dainų tekstai, netgi paskubomis statomi namai. Šeimininkė žingsniais vis matuoja priešais esančią pievelę – netilpę į kambarius svečiai galės įsikurti visai šalia pastatytose palapinėse. Sakoma, jog filipiniečiams reikia tik mažos progos ir jie jau bus susiorganizavę trankią šventę. Pigus alus ir romas būna garbingiausių svečių sąrašo pradžioje. Linksmi žmonės. O čia visu garsumu artėja tikra ŠVENTĖ.  Dauguma gauna savaitę atostogų ir nejučia 90 milijonų žmonių kažkur pradeda judėti – važiuoja lankyti tėvų, prie jūros, pažiūrėti beždžionių ar bent jau iki artimiausio baro. Norėdami tilpti į autobusus, žmonės stotyse lūkuriuoja per naktį. Bet visą tai mes matėm tik televizijos rodomose naujienose. Laiku suskubom ir jau gerą savaitę tupim Cordilleros kalnuose pasislėpusiame miestelyje Sagada. Naktimis čia kaip reikiant atšąla, kartais net iki dešimties laipsnių. Nedaug kas norėtų tokiu oru nakvoti palapinėje – mums tai lyg lakmusas šventinių turistų kiekiui matuoti. Beje, jis veikia neblogai.

Šįryt, vos prašvitus, pažadino skambantys bažnyčios varpai. Į Velykines rytmetines mišias pavėlavome, galbūt net nelabai ir skubėjome – prie pusryčių stalo užlaikė virti kiaušiniai ir riebus torto gabalas. Šventes mes jaučiam, savaip jas pažymim, bet tikrai jaučiam. Nebuvo liūdna, bet vis tiek trūko savųjų šurmulio ir krienų. Nežinau, ar tai kraujyje tekanti Velykinė lietuvių tradicija, bet kažkaip sugebėjome persivalgyti. Varpams atkakliai kviečiant, lipam bažnyčios link. Beje, čia visuomet arba lipam, arba leidžiamės nuo kalno. Nėra blogai. Mišios buvo jau pasibaigusios, žmonės vos išėję iš bažnyčios, čia pat lupdami margučius pusryčiavo. Taip taip – ir Filipinuose margina kiaušinius! Dar nespėjom kaip reikiant apsidairyti, o mums jau moja kviesdami kavos. Už kelių minučių pribėga mergaitė ir pasidalina šventiniais sumuštiniais. Pažiūrėkit į senoles – juk jų karoliuose bei skarose Velykos ir gyvena!