Kur šiandien kirpsimės dar nežinau ir aš. Mano plaukai paprastai rytais nesišypso. Net nežinau kodėl. Pavyzdžiui akys, žaismingai mirktelėja versdamos vieną kitą iš lovos. Paslapčia plaukus stebiu veidrodyje, tarkim besivalydama dantis. Apsimiegoję, surūgę, kažkuo vis nepatenkinti. Vakar buvo nelaimingi, jog seniai jau buvo kirpykloje, šiandien, kai į ją jau nutarėm važiuoti – jog reikia šeštą valandą keltis. Dar kelios dienos, ir vengdama to nuolatinio bambėjimo, slėpčiau juos po spalvinga kepure.
Taigi kirpykla. Kelios valandos autobuse ir jau mieste. Dar važiuodama, stebiu šen bei ten pasislėpusias kirpyklas. Mažos, jaukios, su tūkstančiais besimėtančių plaukų ant žemės. Ne šįryt. Patirtis kužda, jog reikia ieškoti didesnio prekybos centro - tokie visuomet pagelbėja. 12.30 man jau plauna galvą. Kerpantis Lietuvoje, labiausiai laukiu rezultato, kerpantis Azijoje - žavi procesas. Rezultatu džiaugiesi arba ne, priklausomai nuo to, ar turi namuose kirpėjo kvalifikacijos gerąsias savybes išryškinantį plaukų vašką. Kaip tik tokį nusipirkau parduotuvės pirmame aukšte, todėl esu visiškai rami. Stiprūs merginos pirštai masažuoja galvą - dešimt minučių, kurių pradedu laukti vos pravėrus kirpyklos duris. Šįkart malonumas tuo nesibaigia – mergina toliau uoliai maigo pečius, nugarą. Vis dar prisimenu, jog atėjau kirptis.. bet čia turbūt kaip tas trapus imbierinis sausainis įsitaisęs šalia kvapnios arbatos puodelio – kartais juk būna visai neaišku, kuris iš jų labiau džiugina. Plaukus jau kerpa, bet nedrąsiai. Kirpėjo asistentė iš kampo išsitraukia seniai benaudotą plastmasinę kaukę ir stengiasi ja pridengti veidą nuo krintančių plaukų. Juk svarbiausia yra dėmesys. Jo tikrai užtektinai – kirpėjas, du asistentai, administratorė bei dvi moteriškes tarpduryje, kurios irgi aktyviai diskutuoja apie mano šukuoseną. „O jūs visuomet plaukus kerpate trumpai?“ – netikėtai klausia kirpėjas. „Na, turbūt jau 10 pastarųjų metų“. „O gal norėtumėt juos užsiauginti ilgesnius?“ - su žirklėmis žymi vietą ties nugaros viduriu. „Galėtumėm vėliau juos tvarkingai ištiesinti, tamsiau padažyti“ – jaučiu, kaip kirpėjas mane nejučia paklaidina filipiniečių moterų vienodomis šukuosenomis minioje, iš kurios rasti kelią atgal turbūt būtų sunku. Išties, vietinių moterų stilius labai vienos į kitą panašus. - „Tiesą pasakius.. nelabai“ - atsakau plačiai šypsodamasi. Nejučia prisimenu, jog dar pieš pora mėnesių Maniloje, kirpėjas man aiškino, jog Filipinuose trumpus plaukus nešioja tik lesbietės. Turbūt sugebėjau įtikinti, jog „pas mus Europoje“ merginos stengiasi kurti skirtingus stilius ir gali atrodyti visaip.. nes vėliau tas pats kirpėjas prašė mano telefono numerio ir sakė, jog turi labai gražų butą.
O jeigu trumpai atsakant į klausimą - mes kerpamės dideliuose prekybos centruose esančiose kirpyklose. Arba bet kur kitur.
Taigi kirpykla. Kelios valandos autobuse ir jau mieste. Dar važiuodama, stebiu šen bei ten pasislėpusias kirpyklas. Mažos, jaukios, su tūkstančiais besimėtančių plaukų ant žemės. Ne šįryt. Patirtis kužda, jog reikia ieškoti didesnio prekybos centro - tokie visuomet pagelbėja. 12.30 man jau plauna galvą. Kerpantis Lietuvoje, labiausiai laukiu rezultato, kerpantis Azijoje - žavi procesas. Rezultatu džiaugiesi arba ne, priklausomai nuo to, ar turi namuose kirpėjo kvalifikacijos gerąsias savybes išryškinantį plaukų vašką. Kaip tik tokį nusipirkau parduotuvės pirmame aukšte, todėl esu visiškai rami. Stiprūs merginos pirštai masažuoja galvą - dešimt minučių, kurių pradedu laukti vos pravėrus kirpyklos duris. Šįkart malonumas tuo nesibaigia – mergina toliau uoliai maigo pečius, nugarą. Vis dar prisimenu, jog atėjau kirptis.. bet čia turbūt kaip tas trapus imbierinis sausainis įsitaisęs šalia kvapnios arbatos puodelio – kartais juk būna visai neaišku, kuris iš jų labiau džiugina. Plaukus jau kerpa, bet nedrąsiai. Kirpėjo asistentė iš kampo išsitraukia seniai benaudotą plastmasinę kaukę ir stengiasi ja pridengti veidą nuo krintančių plaukų. Juk svarbiausia yra dėmesys. Jo tikrai užtektinai – kirpėjas, du asistentai, administratorė bei dvi moteriškes tarpduryje, kurios irgi aktyviai diskutuoja apie mano šukuoseną. „O jūs visuomet plaukus kerpate trumpai?“ – netikėtai klausia kirpėjas. „Na, turbūt jau 10 pastarųjų metų“. „O gal norėtumėt juos užsiauginti ilgesnius?“ - su žirklėmis žymi vietą ties nugaros viduriu. „Galėtumėm vėliau juos tvarkingai ištiesinti, tamsiau padažyti“ – jaučiu, kaip kirpėjas mane nejučia paklaidina filipiniečių moterų vienodomis šukuosenomis minioje, iš kurios rasti kelią atgal turbūt būtų sunku. Išties, vietinių moterų stilius labai vienos į kitą panašus. - „Tiesą pasakius.. nelabai“ - atsakau plačiai šypsodamasi. Nejučia prisimenu, jog dar pieš pora mėnesių Maniloje, kirpėjas man aiškino, jog Filipinuose trumpus plaukus nešioja tik lesbietės. Turbūt sugebėjau įtikinti, jog „pas mus Europoje“ merginos stengiasi kurti skirtingus stilius ir gali atrodyti visaip.. nes vėliau tas pats kirpėjas prašė mano telefono numerio ir sakė, jog turi labai gražų butą.
O jeigu trumpai atsakant į klausimą - mes kerpamės dideliuose prekybos centruose esančiose kirpyklose. Arba bet kur kitur.
Laukiam naujų klausimų.
4 komentarai (-ų):
Op!
Jau riaumoja karšti džiovintuvų zefyrai
Jau suima smilkinius vėsūs gražuolės delnai
Jau vysto supančioja skraistėm guminėm jau
Kaklą suveržia, kad daug nekalbėčiau,
kaip kirpsiMĖS, klausia ir žiūri, visai nesibaido!
Defektas, švokščiu aš, defektas,
defektą turiu baisiai didelį, ponia, paleiskit!
ak, visos jų turim, brangioji,
ak, ištaria ir, prisimerkus, čekšteli man prie ausies.
/poetė A.Žagrakalytė, kuri gyvena Briusely/.
Skaitydama Tavo kirpyklinį pasakojimą, kažkodėl panorau pridėt šio eilėraščio porą eilučių.
Niu ir linksmai jūs čia! Panašiai viskas ir buvo;) Bet, vienok..jaučiasi, jog pavasaris jau lipa jums ant kulnų. Smagu:)
Neseniai nuejau pas SAVO kirpeja ir ji mane NORMALIAI apkirpo. Kad ir kokia atrakcija man buvo kirptis Laose ir Indonezijoje, bet vis del to, pas profesinalus, kurie nebijo tavo plauku, kurie supranta, kad moteriai- trumpi plaukai yra normalu, ir kurie turi daugiau kirpimo irankiu, ne vien tik surudijusias zirkles ir skutimo masinele, kirptis man labiau patiko. Kazkaip ramiau:)
Šitie kirpėjai įrankių turėjo į valias..bet kažkaip jų ta baimė "padaryti kažką ne taip" atima visus įgūdžius:)Paskutinis kirpėjas man buvo palikęs tokius bakenbardus..juo nuomone tai labiau primintų moterišką kirpimą. "hmm..now I look a little bit like old lady" ,- pasakiau, jis valandėlę pažiūrėjo į mane, bet nukirpo juos ir pasakė, kad dabar kirpimas atrodo vyriškai:)Dėl savo mylimos kirpėjos Dainos, vertėtų kas mėnesį parskrist atgalios;)Ji gėris.
Rašyti komentarą