2009 m. spalio 19 d., pirmadienis

Mes vėl Azijoje



Trys mėnesiai Lietuvoje buvo be galo gardūs: ilgais pokalbiais, buvimo kartu, teatru, kinu, sekmadienio rytais kuriamu židiniu, čiobrelių arbata, pageltusiais lapais, ąžuolinėmis vantom ir neslėpsim..bulviniais blynais bei ohoho kokiais varškės apkepais. Šlovė visagaliui internetui – per devynis kelionės mėnesius nesijaučiam nuo nieko atitolę. Pasiilgę buvom labai. Į klajonę atgalios norisi taip pat stipriai, kaip norėjome pamatyti artimų žmonių žvilgsnius. Atsakę į tris labiausiai dominančius klausimus „ O tai kas labiausiai patiko kelionėje?“, „ką tokio egzotiško valgėt..niu vistiek, kokių vabalų, tarakonų, žiurkių..?“, „o kas po to?“ kraunamės kuprines. Šįkart jos dar lengvesnės. Vos praeitą savaitę nustebusios akys sekė dar labiau nustebusį žvirblį, kurio pusrytį sodo žolėje netikėtai uždengė sniegas. Šįvakar, dangumi praskrodę tūkstančius kilometrų, po trijų mėnesių pertraukos vėl leidžiamės Malaizijos sostinėje Kuala Lumpure.

Šiluma truktelėjo į savo glėbį, savo ilgais pirštais kutendama kiekvieną kūno lopinėlį. Kišenės prisipildė to nepaaiškinamo, jau pažįstamo Azijos kvapo – drėgmės, kažkur netoliese gaminamo maisto, žiedų. Niekaip nepavyksta nuginti minties – kaip šilta!!

Oro uosto pareigūnė, prieš paimdama patikrai mano pasą ir uždėdama vizą, plačiai šypsodamasi taria „O, kokie gražūs plaukai!“. Čia pat kitas besišypsantis pareigūnas, tvarkantis Martyno dokumentus, klausia „ Lietuva..Lietuva..hmm..o čia jūsų šalis labai gerai pasirodė futbolo čempionate?“. Kodėl mūsų vaikystės knygelėse pareigūnus piešdavo piktus ir susiraukusius?. Vizos įklijuotos, šypsenos padalintos ir priimtos – mes esam ten, kur norim būti.

Gera, kad Lietuva nebeturi sienų, ir jog žmogus laisvas rinktis kuriuo keliu jam eiti. Taip pat smagu, jog beveik išnykusi emigracijos sąvoka. Emigrantu dabar gali padaryti tik pats žmogus, įkalindamas save susikurtų stereotipų bei baimės keistis, belangėje. Lietuvą mes labai mylime, kaip ir daugelis jūsų. Tai pat ir jos dovanota kalbą, kurios žodžius gliaudydami džiūgaujam. Kažkur toli liko mažos tautos sindromas, jog mes kažkuo blogesni už kitus. Bet taip pat ir niekuo ne geresni. Su kiekvienu, besidominčiu mūsų šaknimis, dalijamės savo šalies istorija. Ir kviečiame suvalgyti šviežiai rūkytą žuvį, pasislėpus kopose nuo vakarinio vėjo. Mūsų kelias veda savęs link, visai čia pat. Keista, bet tik šiek tiek atitrūkus nuo Lietuvos, vėl ima skleistis mintis, jog viskas yra įmanoma. Šiandien taip atrodo.

Žmogus gimsta, jog būtų laimingas.

8 komentarai (-ų):

Rita rašė...

valio valio.sveikinam atvykus! Tikiuosi, kad ir įkvėpimas rašyti nedings, nes labai jau gražiai tuos lietuviškus žodžius gliaudai:)

Unknown rašė...

pagaliau!!!
Labai lauksiu nuostabiu straipsniuku.
Sekmes.

Unknown rašė...

Ei... tu jau išvykai? :(
mes dar į kiną nenuėjom... :(

Unknown rašė...

Laimona, Martynai - nerealu, jus vel kelyje. Kai cia spustelejo saltukas, mums taip pat pakilo beprotiskas kelioniu ilgesys:( Na, keliauti mums dabar neiseina, tad nors seksim jusu kelius. Laimona, rasyk, rasyk:)

Unknown rašė...

Kaip as jums pavydziu!!! Taip pasiilgau Pietryciu Azijos karscio, gamtos, zmoniu, maisto...
Beje, i kurias valstybes jus si karta keliausite?
As ir mano draugas turime lektuvo bilietus i Malaizija sausio 20. I viena puse :) Jei jus vis dar busite kazkur toje pasaulio dalyje, galbut netycia susimatysim ;)
Labai laukiam jusu ispudziu!

Laimona rašė...

Oj, kokia šiluma sklinda iš jūsų! Miela labai! ačiū. Aiduke, kaip visada malonini..Rūta, mums patiems viskas dar nerealu atrodo, jog vėl klajonė tęsiasi. Bilietus buvom pirmyn/atgal nusipirkę..tai žinojom, kad greit grįšim. Bet vis tiek viskas dar keista aplinkui:) šilta:) Migle, kaip smagu, kad keliaujančių lietuvaičių daugėja! Valio! Bilietai į vieną pusę saldžiausi:) Kol kas pabūsim Malaizijoje, lapkritį praleisim Šri Lankoje, vėl grįšim į Malaiziją, sausį turbūt gal skrisim į Filipinus. Dar nežinia. Dar Indonezija laukia - bus matyt kaip čia mes viską susidėliosim:) Kai atvyksit, gali rašyti ir į asmeninį email'ą laimona.vaskelaityte@gmail.com. Galim gi ir tyčia susitikti:)) Rita, į kiną tikrai dar ne kartą nueisim. Rita&Aisti, pas mus dabar "Lost" sezonas prasidėjo, prisijungsit?:)

Saulius rašė...

obana, vel TEN. Kazkaip praziopsojau, galvojau padarysi koki atsisveikinimo vakara. Nors gal ir neatsisveikinat, tik "trumpam" ishvykstat. Gal vel susitiksim kai grisim. Nes gyvenant CIA progu susitikti maziau :) gero kelio!

Laimona rašė...

Sauliau, tikrai kartosim - susimatysim, kai parsirasim. Labai jau greit tas laikas Lietuvoje pralėkė, pralėks greitai ir kelyje. Laikom ryšį. Iki!