Čiunga čianga - mėlynas dangus, čiunga čianga - vasara pas mus

Klausimai/Atsakymai. O kur jūs ten Azijoj kerpatės?

Kur šiandien kirpsimės dar nežinau ir aš. Mano plaukai paprastai rytais nesišypso. Net nežinau kodėl. Pavyzdžiui akys, žaismingai mirktelėja versdamos vieną kitą iš lovos. Paslapčia  plaukus stebiu veidrodyje, tarkim besivalydama dantis. Apsimiegoję, surūgę, kažkuo vis nepatenkinti. Vakar buvo nelaimingi, jog seniai jau buvo kirpykloje, šiandien, kai į ją jau nutarėm važiuoti – jog reikia šeštą valandą keltis. Dar kelios dienos, ir vengdama to nuolatinio bambėjimo, slėpčiau juos po spalvinga kepure.

Taigi kirpykla. Kelios valandos autobuse ir jau mieste. Dar važiuodama, stebiu šen bei ten pasislėpusias kirpyklas. Mažos, jaukios, su tūkstančiais besimėtančių plaukų ant žemės. Ne šįryt. Patirtis kužda, jog reikia ieškoti didesnio prekybos centro - tokie visuomet pagelbėja. 12.30 man jau plauna galvą. Kerpantis Lietuvoje, labiausiai laukiu rezultato, kerpantis Azijoje  - žavi procesas. Rezultatu džiaugiesi arba ne, priklausomai nuo to, ar turi namuose kirpėjo kvalifikacijos gerąsias savybes išryškinantį plaukų vašką. Kaip tik tokį nusipirkau parduotuvės pirmame aukšte, todėl esu visiškai rami. Stiprūs merginos pirštai masažuoja galvą - dešimt minučių, kurių pradedu laukti vos pravėrus kirpyklos duris. Šįkart malonumas tuo nesibaigia – mergina toliau uoliai maigo pečius, nugarą. Vis dar prisimenu, jog atėjau kirptis.. bet čia turbūt kaip tas trapus imbierinis sausainis įsitaisęs šalia kvapnios arbatos puodelio – kartais juk būna visai neaišku, kuris iš jų labiau džiugina. Plaukus jau kerpa, bet nedrąsiai. Kirpėjo asistentė iš kampo išsitraukia seniai benaudotą plastmasinę kaukę ir stengiasi ja pridengti veidą nuo krintančių plaukų. Juk svarbiausia yra dėmesys. Jo tikrai užtektinai – kirpėjas, du asistentai, administratorė bei dvi moteriškes tarpduryje, kurios irgi aktyviai diskutuoja apie mano šukuoseną. „O jūs visuomet plaukus kerpate trumpai?“ – netikėtai klausia kirpėjas. „Na, turbūt jau 10 pastarųjų  metų“.  „O gal norėtumėt juos užsiauginti ilgesnius?“ - su žirklėmis žymi vietą ties nugaros viduriu. „Galėtumėm vėliau juos tvarkingai ištiesinti, tamsiau padažyti“ – jaučiu, kaip kirpėjas mane nejučia paklaidina filipiniečių moterų vienodomis šukuosenomis minioje, iš kurios rasti kelią atgal turbūt būtų sunku. Išties, vietinių moterų stilius labai vienos į kitą panašus. - „Tiesą pasakius.. nelabai“  - atsakau plačiai šypsodamasi. Nejučia prisimenu, jog dar pieš pora mėnesių Maniloje, kirpėjas man aiškino, jog Filipinuose trumpus plaukus nešioja tik lesbietės. Turbūt sugebėjau įtikinti, jog „pas mus Europoje“ merginos stengiasi kurti skirtingus stilius ir gali atrodyti visaip.. nes vėliau tas pats kirpėjas prašė mano telefono numerio ir sakė, jog turi labai gražų butą.

O jeigu trumpai atsakant į klausimą - mes kerpamės dideliuose prekybos centruose esančiose kirpyklose. Arba bet kur kitur.

Laukiam naujų klausimų.

Į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Pagudpud, Filipinai

Taip kalba žmonės, bet mes įbridom. Vėl mėgaujamės šiaurine Luzono pakrante bei Pagudpud. Keletas naujai uždengtų stogų, dažoma siena, ožka atsivedusi du jaunėlius - lyg ir visi atsainaus žvilgsnio pastebimi pasikeitimai. Ta pati šaltoka jūra, matyti žmonės, skanus maistas, naktimis staugiantys šunys bei tie patys šeimininkės profesionaliai mėtomi riaugai. Gera grįžti.

Kažkur dabar tikrai yra žmogus, kuris stengiasi atsikratyti žalingo savo įpročio ir džiaugiasi visą mėnesį nerūkęs. Mes, tuo metu po truputį formuojam naudingą  įgūdį - vis dar džiūgaujam atradę proto ir kūno mankštą, jos nenumetėm bei slapta tikimės, jog savo vidinėje kišenėje nešimės visą gyvenimą. Praėjo mėnuo, kai kiekvieną rytą pradedam joga bei meditacija. Nėra jokių išeiginių, ilgųjų šventinių savaitgalių, pateisinamų raštelių dėl prastai miegotos nakties ar pernelyg ankstyvo skrydžio. Šįryt vietiniam apsauginiui bandant pateisinti savo darbo vietą ir ieškant priekabių, Martynas man pasakė: “Pernelyg vertinu savo rytinės valandos pastangas bei džiaugiuosi pasiekta būsena, jog viską iššvaistyčiau blogoms emocijoms. Tiesiog nereikia kreipti dėmesio”.